Kazachstano prekybos centruose pirkėjams mielai rekomenduojamas lietuviškas sūris, bet verslininkams, norintiems įsitvirtinti šios Azijos šalies rinkoje, teks kraustytis į ją gyventi.
Gerbti žmones ir tradicijas
„Reikia gerbti ir žmones, ir įstatymus, ir tradicijas. Azijoje pagarba – vienas svarbiausių dalykų. Važiuoti į svetimą šalį su savo įstatymais nerekomenduočiau“, – vieną pagrindinių taisyklių atskleidžia Kazachstane ir Lietuvoje logistikos ir krovinių gabenimo tinklą sukūrusios įmonių grupės „TL Nika“ steigėjas ir savininkas Vytautas Varasimavičius.
Paprašytas prisiminti darbo tolimame krašte pradžią, jis pasakoja, kad maždaug 1999–2000 metais čia buvo daug neišnaudotų galimybių.
„Kai atvažiavau, teko visko mokyti vietinius įmonės darbuotojus, nes jie net nežinojo, kas yra logistika. Bet netrukus pasiekėme neblogų rezultatų ir pelnėme gerą reputaciją, – prisimena V. Varasimavičius. – Teikiame kompleksines paslaugas: užsiimame logistika, krovinių gabenimu, rūšiavimu, pakavimu, konsultacijomis.“
Per mėnesį iš Lietuvos į Kazachstaną jie išsiunčia apie 100–150 dvidešimties tonų krovinių iš įvairių Europos šalių ir net Amerikos – daugiau negu 2 tūkst. tonų.
„Bet konkurencija didėja. Anksčiau dauguma krovinių buvo perskirstoma Vokietijoje, ir būtent mes pasiūlėme vežti per Lietuvą. O dabar jau daug krovinių perskirstoma Lietuvoje – tiek į Maskvą, tiek į Ukrainą“, – aiškina tolimoje šalyje dirbančiam tėvui Lietuvoje talkinantis vienas bendrovės „Šturvalas“ vadovų Povilas Varasimavičius.
Veržtis į Kazachstaną verta
„Kazachų rinka šiuo metu labai vakarietiška, tad verslo aplinka iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos“, – teigia sėkmingai Kazachstane dirbančios informacinių technologijų kompanijos „InnoForce“, kuriančios kompleksinius sprendimus valdžios institucijoms ir privačioms įmonėms, plėtros direktorius Germanas Rudekas.
Anot G. Rudeko, pagrindiniai šios Azijos šalies rinkos privalumai – ten daug galimybių, bet trūksta iniciatyvių vietinių žmonių.
„Kazachstano rinkos privalumas – ten labai aiški sistema. Kazachstanas labai didelis, ten daug galimybių, bet taip jau išėjo, kad išsilavinusių žmonių, kurie galėtų vykdyti projektus, ten paprasčiausiai fiziškai mažai. Bet valstybė labai saugo investicijas ir rūpinasi verslininkais“, – sako jis. Tačiau paklaustas, kokios verslo nišos šioje šalyje dar neužpildytos, G. Rudekas atsako, kad tokių nėra. „Net nežinau. Ten visko yra! Visas pasaulis dabar ten dirba.“
Kazachstano Muitinės kontrolės komiteto prie Finansų ministerijos užsakymu ši įmonė sukūrė sistemą „Elektroninė muitinė“ – centralizuotą informacinę sistemą, įvairias taikomąsias programas muitinės darbui optimizuoti.
Nacionaliniam Kazachstano bankui Lietuvos įmonės specialistai sukūrė automatizuotą informacinę sistemą „Service Desk“. Įvairių taikomųjų informacinių technologijų programų „InnoForce“ sukūrė ir Kazachstano nacionalinės geležinkelių kompanijos skaičiavimo centrui, Kazachstano oro navigacijai, elektroninę archyvavimo sistemą – akcinei bendrovei „KazMunaiTeniz“. Lietuvos įmonės biure Kazachstane dirbantys specialistai rūpinasi kai kurių šios šalies valstybinių įstaigų ir nacionalinių kompanijų serveriais.
„Nė vienoje srityje rinka nėra tuščia, o konkuruoti reikia ir su vakarų, ir rytų, ir Rusijos kompanijomis. Kazachstanas – turtinga šalis, dėl to čia visi ir važiuoja“, – pritaria verslą skatinančios organizacijos VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Kazachstane Audrius Jozėnas.
Lietuvos niša plečiasi
Apie mūsų sviestą, sūrį, kitus pieno produktus ir saldainius kazachai nuo seno geros nuomonės, tačiau įsiūlyti kitus gaminius jiems nelengva. Vis dėlto pastaruoju metu lietuviškos produkcijos ir paslaugų srautas į šią šalį didėja. Kazachai pamažu atranda gaminius iš lino, lietuviškus baldus, kitus produktus.
„Sėkmingai Kazachstane įsitvirtino ir „Eligita“, kuri užsiima prekyba ir gaiviųjų gėrimų gamyba, o neseniai į Kazachstano rinką atėjo nauja kompanija „BeGreen“, kuri prekiauja lietuviškais langais, durimis ir kitomis statybos prekėmis. Jau ne vienus metus sėkmingai savo produkciją į šią šalį eksportuoja koncernas „Vičiūnai“, – vardija Lietuvos ambasadorius Kazachstane Rokas Bernotas ir priduria: „Galime didžiuotis, kad pardavėjos prekybos centruose rekomenduoja pirkėjams „Rokiškio“ sūrį.“
„Labai vertinami Lietuvos medikai. Neseniai įkurtas Lietuvos ir Kazachstano medicinos koordinacinis centras, besirūpinantis kazachų gydytojų tobulinimusi Lietuvoje, – tęsia A. Jozėnas. – Bet konkuruoti reikia kokybe, nes dėl Muitų sąjungos prekės iš Rusijos ir Baltarusijos čia pigesnės. Šalia Kinija, kurioje taip pat yra ir brangesnių, kokybiškų gaminių.“
Lietuvių verslininkų Kazachstane dabar dirba gerokai daugiau, negu prieš 15–20 metų, bet pasakyti, kiek lietuviškų kompanijų plėtoja verslą šioje Azijos šalyje, praktiškai neįmanoma. Mat dėl šios šalies įstatymų subtilybių atvažiavę į Kazachstaną Lietuvos verslininkai steigia vietines įmones, analogiškas mūsų uždarosioms akcinėms bendrovėms, ir samdo vietinius direktorius.
Kazachstane reikia gyventi
„Daugelis lietuvių nori plėtoti verslą Kazachstane, sėdėdami Lietuvoje. Bet šioje šalyje nėra įprasta atsakinėti į laiškus, čia reikia bendrauti. Nežinau nė vienos sėkmingai šioje šalyje dirbančios lietuvių įmonės, kurios vadovai valdytų verslą „per atstumą“. Ne visada tai supranta ir informacinių technologijų įmonių vadovai. Buvo atvažiavę ir sakė, kad mes iš Lietuvos viską organizuosime. Bet negirdėjau, kad jiems būtų taip pasisekę, kaip „InnoForce“. Viena pagrindinių sėkmingo verslo Kazachstane taisyklių – čia reikia gyventi“, – pabrėžia kone 20 metų Kazachstane gyvenantis A. Jozėnas.
Jam pritaria ir Lietuvos ambasadorius Kazachstane R. Bernotas. „Tiems, kurie norėtų pradėti verslą Kazachstane, siūlyčiau patiems atvykti į šią šalį. Būtent taip elgėsi sėkmingiausiai šioje šalyje dirbančios lietuviškos kompanijos“, – sako jis.
FAKTAI: Lietuvių investicijos Kazachstane
Lietuva į Kazachstaną 2011 m. eksportavo prekių už 1,09 mlrd. litų, 2012-aisiais – už 1,2 mlrd. litų arba 9 proc. daugiau.
Iš Kazachstano į Lietuvą 2011 m. importuota prekių už 203 mln. litų, 2012-aisiais – už 437 mln. litų arba 114 proc. daugiau.
Kazachstanas – labiausiai išsivysčiusi šalis Vidurinės Azijos regione. Jos BVP viršija 10 tūkst. JAV dolerių vienam gyventojui.