Į tarybą prašydamas tokio tyrimo kreipęsis europarlamentaras Bronis Ropė teigia, kad jį stebima institucijos neveiklumas, todėl jis ketina paraginti Vyriausybę atlikti tokį tyrimą.
Konkurencijos taryba pabrėžia, kad jos turima informacija dėl žemės ūkio produktų supirkimo, pardavimo, importo kainų didėjimo neleidžia manyti, kad maisto kainos padidėjo būtent dėl konkurenciją ribojančių susitarimų.
„Neturėdama konkrečių ir pagrįstų įtarimų apie daromą konkurencijos taisyklių pažeidimą, taryba neturi pagrindo svarstyti tyrimo dėl pažeidimo pradėjimo klausimo“, – rašoma institucijos pranešime.
Atsakyme B. Ropei taip pat pabrėžiama, kad nei taryba, nei jokia kita konkurencijos institucija Europos Sąjungoje neturi įgaliojimų tirti įmonių elgesio, kai jos nesudaro susitarimo ir tiesiog prisitaiko prie konkurentų veiksmų.
„Bendras tokio prisitaikymo rezultatas gali būti rinkoje veikiančių įmonių paralelinis elgesys, kuris gali pasireikšti ir panašiu metu atliekamu kainų pakėlimu. Atsakomybė už tokius veiksmus įmonėms nėra ir neturėtų būti numatyta“, – rašoma institucijos atsakyme.
Europarlamentaras BNS teigė kol kas negavęs iš tarybos oficialaus atsakymo, todėl negali jo komentuoti, tačiau teigė, jog stebisi institucijos neveiklumu esant rekordinei infliacijai šalyje.
„Apskritai šiandieną yra daug faktų dėl neteisėtų pajamų energetikoje, o Konkurencijos taryba nieko nedaro ir nesigirdi, kad ji apskritai yra“, – BNS sakė B. Ropė.
Anot jo, Europos Parlamente kitą savaitę bus keliamas klausimas apie nesąžiningą veiklą ne tik energetikoje, kur kai kurie gamintojai 3-5 kartus pasididino pelnus, bet ir maisto sektoriuje.
„Matosi visoje Europos Sąjungoje – atskiri maisto produktai nei iš šio, nei iš to pradėjo staigiai brangti, pavyzdžiui, pienas, ir tam nėra jokios loginės priežasties“, – pridūrė europarlamentaras.
Pasak B. Ropės, tarybai nesiimant svarstyti šio klausimo jis nežada pasiduoti ir ragins tai padaryti Vyriausybę.
„Galbūt aš kreipsiuosi į Vyriausybę, jei taryba nemano, kad toks tyrimas yra jos sritis, nes toks ženklus maistų produktų brangimas Lietuvoje yra sunkiai paaiškinamas – kažkokie lūkesčių pelnai sudėti į galutines kainas, nors tie lūkesčiai dėl itin brangios, 2-3 eurus už kilovatvalandę kainuosiančios elektros taip ir nepasitvirtino“, – sakė B. Ropė.
