Dalis prekybininkų užsimena, kad nors Lietuva ir išsiskiria tarp Europos Sąjungos valstybių pagal sunaudojamų plastikinių maišelių skaičių, kasmet vis daugiau žmonių pasirenka alternatyvą.
Tuo metu Estijoje „Rimi“ prekybos tinklo parduotuvėse jau dabar yra taikomas 5 euro centų mokestis už ploną vienkartinį maišelį.
„Per metus prekybos tinkle „Iki“ tokių maišelių išdaliname net 122 mln. vienetų. Lietuviai tikrai išsiskiria dėl tokių maišelių naudojimo visame ES kontekste. Manome, kad šis sprendimas prisidės prie tvaresnio plastiko naudojimo.
Jau kelerius metus pas mus galima įsigyti daugkartinių maišelių vaisiams ir daržovėms. Klientai tikrai yra įvertinę juos ir nemažai naudoja būtent šiuos maišelius susidėti ne tik vaisius ir daržoves, bet ir kitus smulkius produktus“, – kalbėjo „Iki“ prekybos tinklo atstovė Vaida Budrienė.
Ji neatskleidžia, kiek gyventojams gali tekti pakloti pinigų už ploną vienkartinį maišelį, tačiau svarsto, kad, įsigaliojus įstatymui, gyventojų įpročiai pasikeis.
„Tikrai prireiks laiko, kada įprotis pasikeis dėl vienkartinių plastikinių maišelių, bet ką rodo ir didžiųjų pirkinių maišelių pirkimų duomenys – jų pardavimas mažėja ir vis daugiau klientų ateina į parduotuvę su daugkartiniais pirkinių maišeliais.
Tad tikėtina, kad šis įstatymas paskatins vartotojus keisti savo įpročius. Sprendimų, kiek tokie maišeliai kainuos, kol kas neturime. Tačiau priėmus įstatymą operatyviai spręsime“, – kalbėjo pašnekovė.
Kas mėnesį sunaudoja 15 mln. plonų plastikinių maišelių
Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas taip pat neužsimena, kiek gali kainuoti plastikiniai maišeliai prekybos vietose, tačiau antrina, kad lietuvių ekologinis sąmoningumas didėja.
„Šį reikalavimą, kaip yra numatyta Įstatyme, įgyvendinsime. Laiko pasiruošti dar yra, todėl ieškosime efektyviausio sprendimo.
Nemokamų plastikinių maišelių naudojimas kasmet mažėja ir prie to stipriai prisideda stiprėjantis ekologinis sąmoningumas. Labai lengvų plastikinių maišelių šiemet sunaudota beveik dešimtadaliu mažiau nei pernai. Vidutiniškai kas mėnesį labai lengvų plastikinių maišelių sunaudojama apie 15 mln. vienetų.
<...> Taip pat siūlome popierinius bei daugkartinius pirkinių maišelius įsigytoms prekėms susidėti. Pastebime, kad kasmet vis daugiau pirkėjų renkasi popierinius pirkinių maišelius“, – kalbėjo M. Tilmantas.
„Rimi Lietuva“ prekybos tinklo atstovė Gabrielė Šerėnienė sako, kad kol kas preliminarūs sprendimai dėl maišelių bendrovėje dar nėra priimti.
„Artimiausiu metu pradėsime pasiruošimą naujojo įstatymo įgyvendinimui Lietuvoje ir spręsime, ar taikyti Estijos praktiką, ar eiti kitu keliu. Visas pasiruošimas įgyvendinti naujus nurodymus bus atliktas iki juose numatyto termino.
Per mėnesį Lietuvoje esančiose 82-ose mūsų parduotuvėse sunaudojama apie 5,7 tonas mažųjų maišelių“, – kalbėjo pašnekovė.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pasakoja, kad prekybos vietose vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių buvo atsisakyta dar 2020 m., o tai esą leido per metus sumažinti apie 90 tonų plastiko.
„Norint sumažinti lengvų plastikinių maišelių kiekį, jau nuo 2020 m. pavasario siūlome pirkėjams įsigyti daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms bei biriems produktams. Šie maišeliai rekomenduojami kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams maišeliams. Pastebime, kad pirkėjai šiuos pokyčius priėmė teigiamai ir noriai renkasi alternatyvas.
Situaciją dėl lengvų plastikinių maišelių apmokestinimo žinome ir pradedame šiam pokyčiui ruoštis, tačiau kol kas jokių konkrečių sprendimų nesame priėmę“, – tikino pašnekovė.
„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pokyčiai dėl plastikinių maišelių apmokestinimo bus įgyvendinti, tačiau kol kas bendrovė nėra nuspręndusi, kokia centų kainuotų vienas plonas plastikinis maišelis.
Grėstų baudos arba įspėjimas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad už neatlygintiną maišelių dalijimą grėstų įspėjimas arba baudos, o įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2023 metų liepos. Išimtis bus taikoma tiems maišeliams, kurie skirti pakuoti šviežią mėsą ar žuvį bei jų produktus.
Apmokestinus maišelius esą norima paskatinti žmones susimąstyti, ar jų visada reikia, ir keisti juos medžiaginiais, popieriniais.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovės Laimos Nagienės teigimu, pataisos labai reikalingos, nes kiekviena atlieka teršia gamtą.
„Kiekvienas mes turėsime savo kuprinėje, savo tašėje maišelį, į kuriuos dėsime savo produktus ir nereikės imti vienkartinių maišelių tam, kad šiukšlintume gamtą“, – teigė ji.
Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad žmonės per daug galvoja apie savo kišenę, bet per mažai apie aplinkos teršimą.
Valstietis Arvydas Nekrošius įsitikinęs, kad nauja tvarka skatins prekybininkus pasipinigauti – esą jie ir dabar maišelių kainą įskaičiuoja į prekių kainas, o ateityje papildomai pasiims dar kelis centus. Pasak jo, yra daug birių produktų, kuriuos reikia „į kažką susidėti“, be to, anot jo, nėra duomenų, kiek panaudotų maišelių perdirbama ar sudeginama.
Jokiai Seimo frakcijai nepriklausantis Mindaugas Puidokas prognozavo, kad pataisų įgyvendinimas sukels daug problemų.
„Kaip pirkėjas galės įrodyti, kad atsinešė savo plonąjį maišelį ar sutaupęs nuo praeito pirkimo, ar nusipirkęs ženkliai pigesnių kitoje parduotuvėje. Ar galės pardavėjas reikalui esant žuvį įdėti į dvigubą maišelį, ar antras bus apmokestintas“, – svarstė jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika tikino, kad maišelius žmonės naudoja ne kartą: „Tą maišelį naudoja, na, šuns ekskrementams po to surinkti, tai jo neišmeta šiaip sau“.
Vienas pataisų iniciatorių, Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis, remdamasis Eurostato duomenimis, sako, kad Lietuva yra daugiausiai plonų plastiko maišelių sunaudojanti šalis žemyne – 2020-aisiais vienam gyventojui teko 249 itin ploni maišeliai.
Pasak jo, pataisos padės kontroliuoti maišelių perteklinį naudojimą, nes apmokestinimas leidžia įvertinti tikruosius jo kaštus.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pabrėžė, kad pataisomis siekiama keisti gyventojų įpročius.
„Dabar labai dažnai gyventojas pirkdamas bananus, jau supakuotą agurką jį dar kartą įsideda į plastiko maišelį“, – teigė ji.
Per pataisų svarstymus komitetuose buvo teigta, kad nuo 2020 metų įvedęs 5 centų už maišelį mokestį prekybos tinklas „Rimi“ Estijoje sutaupė šešias tonas plastiko.
Dabar tokie maišeliai yra nemokami ir pirkėjai jų gali pasiimti kiek nori.
Šį rudenį „Maxima“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad net 70 proc. klientų pirkiniams parsinešti naudoja savo turimą rankinę, krepšį ar įsigytą daugkartinį maišelį
