Konkurencijos taryba, įvertinusi, kad pažeidimas truko beveik dvejus metus, tačiau jo mastas buvo mažas, nes minėtos sutartys buvo sudarytos su palyginti nedideliu tiekėjų skaičiumi. „Maxima LT“ taip pat įpareigota nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, jeigu jie dar atliekami.
Tyrimo metu Konkurencijos taryba išnagrinėjo mažmeninės prekybos įmonės sutartis su tiekėjais ir nustatė, kad šie buvo įpareigoti mokėti tam tikrą mokestį už prekybines-reklamines akcijas, nors konkretūs pardavimo skatinimo veiksmai sutartyse nebuvo nurodyti ar detalizuoti, rašoma Konkurencijos tarybos pranešime spaudai.
Be to, „Maxima LT“ pasiliko sau teisę priimti sprendimą savo nuožiūra, t. y. vienašališkai, ir su tiekėju nesitarti nei dėl apmokamo išlaidų dydžio, nei dėl pardavimo skatinimo veiksmų.
Įstatymas draudžia mažmeninės prekybos įmonei reikalauti tiekėjo apmokėti pardavimo skatinimo išlaidas ar jų dalį, išskyrus atvejus, kai abi šalys raštu susitaria tiek dėl apmokamų išlaidų dydžio, tiek dėl numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų.
Konkurencijos tarybos vertinimu, „Maxima LT“ elgėsi nesąžiningai ir nepagrįstai perkėlė riziką maisto prekių ir gėrimų tiekėjams, kuriems nebuvo užtikrintos sąlygos sudaryti jų valią ir interesus atitinkantį susitarimą dėl pardavimo skatinimo veiksmų bei biudžeto. Bendrovė tiekėjams sukėlė papildomą finansinę naštą ir nepagrįstas išlaidas, nes nepriklausomai nuo pardavimo skatinimo veiksmų įvykdymo, tiekėjus įpareigojo sumokėti visas iš anksto šiam tikslui numatytas sumas, taip pat įmonė pasiliko sau teisę planuoti tokius veiksmus tiekėjų sąskaita, kai šie be pateisinamų priežasčių nevykdo prekių pardavimo skatinimo prekybos vietose arba vykdo netinkamai.
Konkurencijos tarybos nutarimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas penkiems didiesiems prekybos tinklams – „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ ir „Lidl“ – draudžia reikalauti, kad tiekėjai mokėtų už sutikimą pradėti prekiauti jų prekėmis, t. y. vadinamųjų „įėjimo“ mokesčių, kad pirktų prekes ar paslaugas iš nurodomų trečiųjų asmenų, taip pat kad kompensuotų prekybininkų negautą pelną ar atlygintų vykdomo pardavimo skatinimo išlaidas ir kt.
Nuo šių metų liepos 1 d. papildytas nauju draudimu – mažmeninės prekybos įmonės nebegali reikalauti tiekėjų suteikti komercines nuolaidas ar bet kokį kitą atlyginimą, jeigu dėl to iš anksto nebuvo susitarta raštu. Taip pat įteisintas draudimas mažmeninės prekybos įmonėms taikyti neigiamo poveikio priemones tiekėjams, kurie kreipėsi į Konkurencijos tarybą ar teismą dėl nesąžiningų prekybos įmonės veiksmų. Už įstatymo pažeidimus įmonėms gali būti skirta iki 120 tūkst. Eur bauda.
