„Remiantis statistiniais duomenimis, mūsų pačių analize, Lietuvos banko analize, negalime pagrįstai svarstyti kažkokio tyrimo dėl pažeidimo pradėjimo, kadangi tam nėra reikiamų indikacijų. Analizė rodo, kad tai, kas vyksta, to ir galima tikėtis atsižvelgiant į objektyvius parametrus“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė Š. Keserauskas.
Komitetas aiškinasi, ar spartus maisto kainų augimas buvo pagrįstas, ar iš to galėjo būti pelnomasi.
Š. Keserausko teigimu, taryba taip pat neturi pagrindo daryti išvados, kad pastaruoju metu didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų pelningumo rodikliai labai padidėjo arba išsiskiria tarp kitų sektorių Europos Sąjungoje.
„Pelningumas nė vienoje grandinės dalyje ūkio subjektų nėra kažkoks išskirtinis, tendencijos yra panašios bent regione. Iš savarankiškos analizės, kurią pateikėme jums, pasitvirtino ta pati įžvalga, kaip ir Lietuvos banko, konkrečiai prekybos centrų pelningumas nėra kažkoks išskirtinis šiuo metu ir neišsiskiria iš mažmeninės prekybos“, – kalbėjo Š. Keserauskas.
Jo teigimu, su konkurencija susiję pažeidimai arba konkurencinės aplinkos pokyčiai vyko, nepriklausomai nuo infliacijos, tačiau dabartiniai duomenys neleidžia pradėti tyrimų. Vis dėlto tai neužkerta kelio tokius tyrimus pradėti ateityje.
„Pažeidimai, konkurencijos ribojimai, konkurencinės aplinkos gerėjimas ar prastėjimas vyko, nepriklausomai nuo infliacijos. Iš šių duomenų nesimato pagrindo pradėti kažkokius tyrimus. Tai nereiškia, kad negali būti kitų indikacijų, kurios leistų mums pradėti tyrimus taip, kaip esame pradėję praeityje ar, neabejoju, pradėsime ateityje“, – sakė jis.
Sausį LB atliktas tyrimas parodė, kad energijos kainų šokas turėjo didesnę įtaką maisto kainoms Lietuvoje nei vidutiniškai euro zonoje, o žemės ūkyje produkcijos kainos augo sparčiau nei sąnaudos.
LB skaičiavimu, maisto infliacija, kurią labiausiai didino sparčiausiai brangę duonos, pieno gaminiai ir aliejus, lėmė apie 40 proc. bendros infliacijos Lietuvoje 2022 metais.
Maisto kainų mažėjimo tikimybė maža
BFK pirmininkas Mindaugas Lingė klausė, ar mažėjant energetikos kainoms – vienam svarbiausių maisto kainų didėjimo veiksnių, galima tikėtis ir pingančių maisto produktų.
„Matant kainų mažėjimą energetikoje kokius lūkesčius galime turėti. (...) Žmonės, matyt, pagrįstai kelia tuos klausimus – jeigu pinga ir kai kurios sąnaudos, elektros ir tos pačios dujos jau yra nusistovėjusios, tai norėtųsi matyti ir kainose“, – sakė M. Lingė.
LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas sako, kad energetinės sąnaudos nėra vienintelės, kurios lemia produktų galutinę kainą, todėl maisto pigimo tikimybė maža, o tai, kad kainos sugrįžtų į pandeminį lygį – beveik neįtikėtina.
„Žmonės, kai kelia panašius klausimus, gali būti, kad galvoja apie viso maisto krepšelio kainos sumažėjimą (...) labai maža tikimybė, kad taip atsitiks. O kad visas maisto krepšelis atpigtų iki priešpandeminio lygio – beveik neįtikėtina, nes buvo ir kitų sąnaudų, buvo darbo užmokestis paaugęs labai stipriai“, – sakė A. Dabušinskas.
Anot jo, LB šiemet nesitiki staigaus infliacijos mažėjimo.
„Mes nesitikime staigaus ir reikšmingo bendrai infliacijos arba maisto kainų infliacijos lygio sumažėjimo. Metų viduryje bendroji infliacija turėtų pasiekti vieno skaitmens tempą“, – sakė A. Dabušinskas.
Komiteto pirmininkas M. Lingė taip pat klausė, ar Lietuvoje negalėtų kartotis Latvijos scenarijus, kai maisto produktų gamybos sąnaudos į galutinę kainą itin greitai perkeliamas dėl mažos prekybininkų konkurencijos.
Tačiau ir A. Dabušinskas, ir Ž. Keserauskas sakė, kad tokių išvadų daryti negali.
M. Lingė siūlė, kad LB panašius kainų pokyčių tyrimus ateityje atliktų nuolat.
Komiteto nario Andriaus Palionio manymu, reikėtų tirti ne žemės ūkį bendrai, bet atskirus sektorius, nes, anot jo, grūdų supirkėjai uždirbo daugiau nei kiti perdirbėjai.
„Tas vienas sektorius, kuris yra pelningas, mes taip galime teigti, tikriausiai nustelbia nustelbia kitus sektorius bendroje analizėje. (...) Mes negalime priimti už gryną pinigą, kad visuose žemės ūkio sektoriuose yra taip gerai“, – sakė A. Palionis.
