Tokiomis priemonėmis valdžia bandys kovoti su senais, aplinką teršiančiais automobiliais. Vyriausybė šiandien patvirtino taršos mažinimo planą, kuriame numatytas ir vairuotojų skatinimas piniginėmis išmokomis. Nors ši sistema dar tik kuriama aiškėja vis daugiau jos detalių. Pavyzdžiui, 1 tūkst. eurų galės gauti ne visi vairuotojai.
„Kalba eina apie taršius automobilius. Tai kalbant apie kuro rūšį, kalbame apie dyzelinius automobilius, nes jie yra taršiausi“, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Pridavę savo seną dūmijantį ir aplinkiniams žmonėms sveikatą gadinantį dyzelinu varomą kledarą į metalo laužo supirktuvę 1 tūkst. eurų galėsite išleisti tik naujesnio automobilio, kurio variklis atitinka mažiausiai EURO5 standartą, pirkimui. Dėl senų benzinu varomų transporto priemonių Aplinkos ministerija kol kas neapsisprendžia.
Galime diskutuoti ir apie ypatingai didelio tūrio variklius, kurių taip pat išmetimo parametrai yra dideli. Būtų galima ir apie tai kalbėti, bet prioritetas ir vertinant mūsų automobilių parką tai būtų dyzeliniai automobiliai.
Valdžia šiai priemonei finansuoti žada skirti 30 milijonų eurų. Ši suma iškarto užkliuvo automobilių rinkos ekspertams, kurie sako, kad ši parama vargu ar padės sumažinti taršos lygį Lietuvoje. Esą, jei parama bus 1 tūkst. eurų, ja pasinaudoti galės iki 30 tūkst. žmonių, o senesnių nei EURO5 standarto dyzelinių automobilių Lietuvoje yra 26 kartus daugiau – apie 800 tūkst.
„Reiškiasi taip pavyks atsikratyti 30 000 teršiančių automobilių, 30 000 automobilių yra tik 2 procentai Lietuvos autoparko“, – patikino skelbimų portalo atstovas Mantas Buzelis.
Nors aplinkos ministras aiškina, kad 30 milijonų galbūt bus skiriami kasmet, automobilių rinkos ekspertų nuomonės tai nekeičia.
„Kas metu po 2 proc. yra mažoka. Vis tiek išlieka visos galimybės eksploatuoti tuos labiausiai teršiančius automobilius, nes jie yra neapmokestinami jokiais papildomais mokesčiais, žmonės nemato jokio vargo atsivaryti seną teršiantį automobilį iš Vokietijos ar šalies, kur jis jau yra nebereikalingas“, – teigė M. Buzelis.
Tiesa, Vyriausybė turi ir planą „B“. Jei 1 tūkst. eurų išmokos ir kitos plane numatytos priemonės nesumažins taršos lygio, Lietuva galbūt seks Europos Sąjungos pavyzdžiu, įvedinės mokesčius taršiems automobiliams.
„Įvedus visuotinį taršos mokestį, kuris būtų įvairus nuo keliolikos iki keliasdešimt eurų“, – teigė K. Mažeika.
Anot aplinkos ministro, 1000 eurų kompensacijos lietuvius pasieks arba šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje.
