„Lietuvos vartojams reikia susigriebti. Jie turi laiko, bet jau nebedaug. Europinėje erdvėje atsirado viena teisinga strategija. Mes bendradarbiaujame su platforma „MyRight“, kuri leidžia efektyviai ir nebrangiai administruoti didžiulį besikreipiančių vartotojų skaičių“, - spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo K.Kupšys.
Anot jo, per specializuotą Vokietijos ieškinių kaupimo platformą „MyRight“ vartotojų skundai dar šiais metais gali būti pateikti kaip kolektyviniai ieškiniai. Jie bus teikiami pagal „Volkswagen“ grupės būstines, pavyzdžiui, „Volkswagen“ ir „Audi“ - Vokietijoje, „Škoda“ - Čekijoje, o „Seat“ - Ispanijoje.
K. Kupšio teigimu, skundas per „MyRight“ vartotojui nekainuos, tačiau jei pavyktų gauti kompensaciją iš „Volkswagen“, 29 proc. jos pasiimtų „MyRight“. Be to, kiekvienas savininkas gali asmeniškai kreiptis į užsienio teismą, tačiau, K. Kupšio nuomone, tai yra sudėtinga.
Aljanso duomenimis, Lietuvoje yra maždaug 8 tūkst. taršos rodiklius klastojančių „Volkswagen“ pagamintų automobilių.
„Dabar mums jau liko vieneri metai, kai pasibaigs senaties terminas, nes jam yra skirti treji metai nuo skandalo sužinojimo, o viskas kilo 2015 metų rugsėjį“, - tvirtino K. Kupšys.
2015 metų rugsėjį Vokietijos kompanija pripažino, kad vienuolikoje milijonų parduotų automobilių buvo įdiegta speciali programinė įranga, leidusi klastoti taršos duomenis. Šis įvykis buvo pramintas „dyzelgeitu“.
„Volkswagen“ sutiko sumokėti kompensacijas JAV automobilių savininkams, tačiau Europoje ji tai padaryti atsisakė ir pasiūlė tik pašalinti pažeidimus.
Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija (EK) ėmėsi veiksmų prieš Lietuvą ir dar šešias valstybes nares, nesiėmusias priemonių prieš „Volkswagen“ automobilių taršos duomenų klastojimą. Briuselis, kuris nesiėmė veiksmų prieš „Volkswagen“, dėl to sulaukė aršios kritikos.
EK trūksta įgaliojimų kovoti su „Volkswagen“. Už kasdienį automobilių sektoriaus reguliavimą, įskaitant jų tipo patvirtinimą, tebėra atsakingos valstybių narių vyriausybės.