Komiso parduotuvės – krizės pasekmė. Neretam tai galimybė ne tik apsipirkti, bet ir atsikratyti nereikalingų daiktų.
Tačiau verslininkų teigimu, tokio verslo išlaidos neretai viršija pajamas.
Verslininkų ir pirkėjų kišenėse praūžus krizei, ėmė populiarėti komiso parduotuvės. Verslininkai sako, kad jau yra susiformavęs net ir nuolatinių pirkėjų ratas.
„Nuskambėjus krizei pradėjo kurtis komisai, todėl, kad verslūs žmonės praradę pajamas suprato, kad dabar bus paklausios prekės, kurios yra pigesnės ir reikia tą išnaudoti“, – sako komiso parduotuvės vadovas Deimantas Borusas.
Komise galima ne tik nusipirkti, bet ir atsikratyti nereikalingų daiktų. Verslininkai sako dažniausiai sulaukiantys drabužių suaugusiesiems ar vaikams, knygų, sendaikčių. Minkšti žaislai, apatinis trikotažas ar daiktai su defektais nepriimami.
Šiai verslo šakai įsibėgėjus pradėjo rastis ir kitokie komisai: buitinės technikos, baldų, santechnikos, namų apyvokos prekių. Tačiau, anot verslininkų, problema ta, kad daugiausiai komisuose sulaukiama tik norinčiųjų nusipirkti, bet ne parduoti – žmonės tiesiog pervertina norimą parduoti prekę.
„Naudotą prekę galima parduoti už pusę rinkos kainos naujos prekės, tuo metu žmogus įsivaizduoja, kad nusipirko kažką už 100 litų, o norėtų parduoti už 80, dėl tos priežasties prekių dažniausiai nepriimame, nes tai yra neperspektyvu ir neįmanoma parduoti“, – teigia ūkinių ir statybinių prekių išparduotuvės-komiso vadovas Linas Gricius.
Todėl, verslininkų teigimu, ilgainiui šis verslas tampa nuostolingas – komiso išlaikymas pareikalauja kur kas daugiau nei iš jo uždirbama.
