Atsivėrusi Vokietijos darbo rinka sudaro geresnių galimybių Lietuvos verslui, tačiau norintiems ten įsitvirtinti reikia kantrybės ir ištvermės, teigia Ūkio ministerijos komercijos atašė Vokietijoje Liutauras Labanauskas.
Naujienų agentūros ELTA korespondentė su L. Labanausku kalbėjosi apie tai, kokias galimybes verslui suteikia panaikinti apribojimai darbo jėgos judėjimui ir kokie iššūkiai laukia į Vokietijos rinką dar tik besirengiančio žengti verslo, kokią naudą iš to gaus Lietuva.
- Kokių galimybių Lietuvos verslui suteikia atsivėrusi Vokietijos darbo rinka?
- Pagrindinė ta, kad kompanijoms, kurios eis arba eina į Vokietiją, labai sumažėja biurokratinių kliūčių. Kompanijos, kurios dirbs Vokietijos rinkoje su savo darbuotojais, nebereikia jokių darbo leidimų ir jos gali laisvai pradėti vykdyti savo veiklą.
Anksčiau, jeigu Lietuvos įmonė norėdavo įsikurti Vokietijoje, buvo žymiai daugiau biurokratinių kliūčių, susijusių su darbu, reikėdavo arba Vokietijos piliečio, kuris galėtų tą viską sutvarkyti, arba tarpininkų. Šiuo metu yra viskas paprasta, įregistruoti individualią įmonę užregistruoti Vokietijoje yra 2 minučių darbas. Tereikia nueiti į savivaldybės verslo skyrių, tau išrašo verslo liudijimą, sumoki priklausomai nuo savivaldybės 17-25 eurus, ir gali iš karto pradėti dirbti. Nereikia jokio patento pirkti.
- Kokioms verslo šakoms matote didžiausių galimybių?
- Yra sakoma, kad Vokietijos rinka yra užpildyta, bet ir šios dienos seminare verslininkams „Atsiverianti Vokietijos darbo rinka - naujos galimybės Lietuvos eksportui“, kurį organizavo „Eksportuojančioji Lietuva“, buvo ne kartą paminėta: jeigu produktas yra inovatyvus, jeigu kaina - teisinga, kokybė - gera, tai Vokietijoje tikrai bus surastas pirkėjas.
Tik šiuo klausimu reikėtų pasakyti, kad Lietuva, Lietuvos gaminiai Vokietijos rinkoje - per mažai žinomi. Vadinasi, dar turi būti padarytas didelis įdirbis.
Sėkmingų pavyzdžių yra. Pavyzdžiui, maisto pramonė. Lietuviški maisto produktai yra pardavinėjami nostalgiją (sovietiniams produktams. - ELTA) jaučiančių Vokietijos rusų rinkoje, tik dažnai nežinoma, kas yra gamintojas. Tokie produktai yra net tokio mažmeninio Vokietijos tinklo REWE, kuriam priklauso didžioji mūsų tinklo IKI akcijų, asortimente. REWE yra pardavinėjamas plombyras ir kainuoja net pigiau nei Lietuvoje.
Dabar labiausiai populiaru viskas, kas susieta su medžiu: medienos pramonė, medžio gaminiai, baldai, dar viskas, kas susieta su mašinų pramone - metalo, plastiko apdirbimas. Įdomus faktas - 25 proc. viso Vokietijos PET plastiko importo ateina iš Lietuvos. Arba kalbant apie dviračius, sėkminga vokiečių investicija - „Baltik vairas“ Šiauliuose. Jie Vokietijoje turi beveik 7 proc. rinkos ir yra 3 vietoje po Olandijos ir Tailando.
- Ar žengiant į Vokietijos rinką nėra kliūčių dėl verslo kultūros?
- Nepavadinčiau to kliūtimis, paprasčiausiai reikia Vokietijos rinką ir ypač vokiečių mentalitetą pažinti. Mentalitetas nėra lengvas, išsikovoti Vokietijos versle pasitikėjimą nėra vienos dienos darbas.
Seminare buvo pateiktas vienas sėkmingų pavyzdžių - verslininkas iš Lietuvos, jau 16 metų dirbantis Vokietijos firmoje. Tai yra Remigijaus Būtėno medžio dirbinių įmonė. Įmonės vadovas papasakojo, kad jam reikėjo aštuonerių metų, kol jis Vokietijoje įsitvirtino ir kol vokiečiai pripažino jo produktus. Reikėtų šioje vietoje akcentuoti kantrybę ir ištvermę einant į Vokietijos rinką, nereikia tikėtis, kad ryt, poryt man jau pasiseks.
Taip pat norėčiau pažymėti, kad Vokietijos rinkoje reikia būti. Jeigu aš noriu pardavinėti savo prekes arba paslaugas, aš turiu būti toje rinkoje. Yra sėkmingų pavyzdžių, dar vienas jų - Kauno įmonė „Ryterna“, kuri gamina garažo, salių vartus, ir jie jau keletą metų sėkmingai dirba Vokietijoje, nes teikia ir garantiją, ir aptarnavimą.
- Ar terminas „Rytų europietis“ Vokietijos rinkoje priklijuoja tam tikrą neigiamą etiketę?
- Nebūtinai. Pasižiūrėkime, lenkai jau anksčiau turėjo dvišalę sutartį, rinkoje dirba jau 300 tūkst. lenkų, yra lenkų įmonių, bet Lietuva - Vokietijoje dar labai mažai žinoma, nes Lietuva yra gana maža Vokietijos rinkai. Bendrame Vokietijos užsienio prekybos kontekste mes nepakliūname į pirmą dvidešimtuką.
- Ką reikia daryti, kad taptume žinomesniais, labiau atpažįstamais?
- Dalyvavimas parodose yra vienas iš vadybos instrumentų, bet, kaip kiekvieną kartą pabrėžiu, neužtenka nuvažiuoti į parodą. Jeigu ir gauna paramą dalyvavimui parodoje, vis tiek kiekviena įmonė turi padaryti namų darbus, reiškia kad prieš tai turi informuoti potencialius klientus, kad dalyvauja parodoje, kviesti juos apsilankyti, lankyti parodos metu kitas įmones, tada toks dalyvavimas bus sėkmingas.
- Kuo Vokietijos rinkoje mes galime konkuruoti labiau – kaina ar kokybe?
- Jeigu produkto kokybė atitinka, reikia konkuruoti kaina. Nors Lietuva jau nebėra pigi šalis. Reiškia ieškoti arba visiškai naujo produkto, arba kažkokių naujų vadybos kelių, kad patektų į rinką. Kita vertus, nereikia galvoti, kad aš ateisiu vien dėl to, kad bus užrašyta, jog produktas iš Lietuvos. Tai neatneš sėkmės, bet galima dirbti kažkokioms Vokietijos kompanijoms gaminant produktą. Tai nebus su mano pavadinimu, bet aš galiu jį sėkmingai parduoti su kitos šalies vėliava.
- Ar Lietuvos verslas yra susidomėjęs Vokietijos rinka?
- Lietuvos verslo susidomėjimas yra jau seniai. Mūsų statistikos duomenimis, į Vokietiją eksportuojama labai daug. Eksportas į Vokietiją svyruoja tarp 11-14 proc. Lietuvos eksporto. Visą laiką kotiruoja Rusija, bet jeigu mes panaikintume mūsų priklausomybę nuo naftos ir dujų, pamatytume, kad pastaraisiais metais Vokietija yra pagrindinė mūsų prekybos partnerė.
Tik esmė yra ta, kad Lietuvos įmonės dirba iš čia, pardavinėja Vokietijai, bet. vėlgi pasikartosiu, jeigu nori sėkmingai dirbti Vokietijos rinkoje, reikia turėti arba savo atstovą ten, arba tarpininką. Juo gali būti ir Vokietijos firma ar žmogus arba reikia siųsti žmones iš Lietuvos, kad būtų ten.
- Sakoma, kad Lietuvos vienas pagrindinių ekonomikos variklių yra atsigaunantis eksportas. Kaip įvertintumėte Vokietijos ekonominę situaciją, ar ji jau yra pasirengusi priimti eksportuojamas prekes?
- Vokietijos ekonominė situacija yra fantastiška, pramonė klesti. Pirmoje vietoje yra automobilių rinka. Nors Europoje paklausa nėra labai išaugusi, užtat yra Kinija ir Jungtinės Valstijos. Praėjusiais metais automobilių buvo eksportuota už maždaug 140 mlrd. eurų. Kas šešta Vokietijos eksporto prekė yra automobilis arba jo sudėtinė dalis.
Antroje vietoje - mašinų arba įrengimų pramonė, ir čia matau nemažų šansų Lietuvos įmonėms. Turiu mintyje metalo ir plastiko apdirbimo įmones, kurios gali tapti Vokietijos pramonės tiekėjais arba tiekėjų tiekėjomis. Tai yra tikrai labai geros galimybės, nes šiuo metu Vokietijoje įmonės turi užsakymų daugiau negu gali „pavežti“, vidaus rinkos vartojimas yra labai didelis, kas mėnesį mažėja nedarbas. Vokietijoje nuo 1992 metų dabar yra pats mažiausias nedarbas. Bedarbių yra mažiau nei 3 milijonai, ir Vokietijoje, balandžio mėnesio duomenimis, yra 416 tūkst. laisvų darbo vietų.
- Kaip reaguotumėte į tokią žmogiškąją reakciją: „Štai dabar skatiname verslą išvykti dirbti į Vokietiją, kas iš to Lietuvai?“. Ką atsakytumėte?
- Yra dvi medalio pusės. Viena vertus, tikrai dalis išvažiuos tiesiog dirbti į Vokietiją, ir bijau, kad išvažiuos dalis aukštos kvalifikacijos specialistų, tokių kaip medikai, nors kiek teko girdėti, Lietuvoje nėra daug medikų, kalbančių vokiškai. Bijau, kad gali išvažiuoti dalis Lietuvos inžinierių, nes inžinierių poreikis Vokietijoje yra milžiniškas. IT specialistai nebūtinai turėtų išvažiuoti, nes šiais laikais, kaip žinoma, IT specialistas gali dirbti iš bet kurio pasaulio krašto.
Bet jeigu Lietuvos įmonės sėkmingai vystys savo eksportą, kažkur tas prekes reikia pagaminti, ir jos bus gaminamos Lietuvoje. Yra įdomių užklausimų dėl IT sektoriaus, reklamos sektoriaus. Lietuvos reklamos įmonės, kurios yra pajėgios kurti videofilmus, reklaminę medžiagą, tą puikiausiai gali pagaminti Lietuvoje, ir jeigu susiras gerų partnerių, Vokietijoje galės pardavinėti ten.
Bus dalis įmonių, kurios važiuos su savo darbuotojais dirbti į Vokietiją. Jeigu eksportas toliau vystysis, nereikia bijoti, kad išvažiuos dalis žmonių, - pinigai tai keliaus į Lietuvą.
