Lietuvos komunikacijos agentūrų (KOMAA) nariai nutarė Konkurencijos tarybos kaltinimus skųsti Teismui, ir pirmieji skundai bus paduoti jau šią savaitę. Konkurencijos taryba neseniai nusprendė, jog KOMAA narės vykdo kartelinį susitarimą. 25 agentūroms norima skirti 1-2 proc. nuo bendros apyvartos siekiančiomis baudomis. Bendra baudų suma sudaro 3,4 mln. litų.
Asociacijos nariai vieningai pritaria, kad skirtos nuobaudos yra neadekvačios, abejoja ne tik jų pagrįstumu, bet ir skaičiavimo metodika, o taip pat ir atlikto tyrimo objektyvumu.
Asociacijos nariai mano, jog Konkurencijos taryba klaidingai kvalifikavo konkursinį mokestį kaip susitarimą, savaime ribojantį konkurenciją pagal jo tikslą.
„Konkurencijos taryba neteisingai nustatė, kad KOMAA ir jos narių susitarimas dėl konkurso mokesčio nustatymo turi tikslą riboti konkurenciją žiniasklaidos planavimo ir reklamos paslaugų rinkose. O taip pat nepagrįstai apibendrino, kad tokie susitarimai yra laikomi susitarimais, kurie yra tokie sunkūs, kad jų sudarymas savaime riboja konkurenciją atitinkamose paslaugų, dėl kurių kainų tariamasi, rinkose. Konkurso mokesčio nustatymas neturėjo tikslo riboti konkurenciją, todėl nėra savaime draudžiamas; Konkurencijos taryba privalėjo įvertinti konkursinio mokesčio nustatymo poveikį konkurencijai,“ – teigia asociacijos narių interesus atstovaujantis advokatas Elijus Burgis.
Jo teigimu, Konkurencijos taryba, konstatuodama, kad susitarimas dėl konkursinio mokesčio turėjo tikslą riboti konkurenciją, nukrypo ir nuo ES institucijų praktikos.
„KOMAA nariai nesiekė riboti konkurencijos, jų susitarimas turėjo visai kitokį tikslą. Konkurso mokestis yra skirtas kūrybinių idėjų apsaugai ir konkursinio pasiūlymo rengimo išlaidų daliniam kompensavimui. Šis konkurso mokestis yra kaip tik naudingas konkurencijai, kadangi užtikrina geresnę pasiūlymų kokybę bei gausesnį įmonių dalyvavimą konkursuose, nebijant, kad konkursas bus fiktyvus. Tad šis susitarimas nebuvo skirtas konkurencijai riboti, o netgi priešingai – ją skatinti“, - sako E. Burgis.
Advokato teigimu, KOMAA valdyba sutiko, kad Konkurencijos taryba klaidingai padarė išvadą, kad KOMAA ir jos narių susitarimas dėl konkurso mokesčio nustatymo turi tikslą riboti konkurenciją.
„Sunkiai logiškai paaiškinama ne tik pritaikytos sankcijos, bet ir pats tyrimas, kurio atlikimas kelia pagrįstas abejones visiems asociacijos nariams. Visi mes konkuruojame idėjiniais sprendimais bei jų kaina konkursų organizatoriams, o ne dalyvavimu konkurse ar konkursiniu mokesčiu. Konkursinis mokestis neturi jokios įtakos konkurencijos ribojimui, kadangi KOMAA nariai savarankiškai ruošia idėjinius sprendimus reklamai, vienašališkai nustato savo pasiūlymų kainas. Tad konkursinio mokesčio nustatymas tikrai neribojo, o priešingai - skatino konkurenciją atitinkamoje rinkoje“, - sako KOMAA valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.
E.Burgio teigimu, ES institucijų praktikoje vieningai teigiama, kad siekiant įvertinti, ar susitarimo tikslas yra riboti konkurenciją, turi būti analizuojamas susitarimo turinys susitarimo teisiniame ir ekonominiame kontekste. Tuo tarpu konkurse agentūros konkuruoja idėjiniais sprendimais ir jų kainomis, kas nėra derinama, visa tai agentūros nustato savarankiškai.
KOMAA narių nuomone, Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo 2009 m. birželio 4 d. nutarime konstatuoti esant padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą dėl susitarimo taikyti konkursinį mokestį tikslo riboti konkurenciją. Konkurencijos taryba neatliko jokio konkursinio mokesčio poveikio konkurencijai vertinimo, o apsiribojo teiginiais, kad tokie susitarimai turi tikslą riboti konkurenciją ir todėl nėra reikalo tirti jų poveikio. Toks Konkurencijos tarybos vertinimas neatitinka ES institucijų praktikos, be to, pagrįstas tik prielaidinio pobūdžio teiginiais ir todėl yra neteisėtas.
Į teismą kreipsis jau šią savaitę
KOMMA atstovų teigimu, konkurencijos taryba neįrodė konkurenciją ribojančio konkursinio mokesčio poveikio pagal Konkurencijos įstatymo dalis, kuriomis remiantis kaltina asociacijos narius, o skirdama baudą, pažeidė proporcingumo principą.
„Konkurencijos taryba klaidingai nusprendusi, kad susitarimas dėl konkursinio mokesčio taikymo savaime riboja konkurenciją, neanalizavo ir nenustatė konkursinio mokesčio poveikio konkurencijai atitinkamoje rinkoje ir tokiu būdu neįvykdė pareigos įrodyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą. Susitarimas dėl konkursinio mokesčio negali būti vertinamas kaip turintis tikslą riboti konkurenciją, todėl norint taikyti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, įtvirtinta esamo ar galimo konkurencijos ribojimo sąlyga privalo būti patenkinta“, - sako advokatas E.Burgis.
Jo teigimu, Konkurencijos taryba nukrypo nuo ES institucijų praktikos, pradėdama vertinti susitarimą dėl konkursinio mokesčio pagal Konkurencijos įstatymus.
„Konkurencijos taryba padarė klaidą, pradėjusi vertinti susitarimo atitikimą išimties sąlygoms, tačiau pirmiausiai neįrodžiusi konkurencijos ribojimo pagal Konkurencijos įstatymą“, - sako jis.
Jo teigimu, pagal ES institucijų praktiką toks vertinimas turėjo būti atliekamas remiantis ES praktikoje taikomais įstatymais, o ne kitais, kuriais šiuo atveju rėmėsi Konkurencijos taryba.
„Yra akivaizdu, kad neigiamo poveikio konkurencijai nebuvo. Konkurencijos taryba nutarime pripažino, kad didelė dalis agentūrų susitarimo dalyvių praktikoje konkursinio mokesčio netaikė, kitos agentūros apskritai praktikoje neturėjo galimybių taikyti, trečia grupė agentūrų nedalyvauja konkursuose, o ketvirta grupė nė vienos sutarties dėl konkurso mokesčio nebuvo sudariusi. Dalis jų net nėra gavusios konkursinio mokesčio nei laimėjimo, nei pralaimėjimo atveju. Taigi net jei susitarimas dėl konkursinio mokesčio ir būtų laikomas antikonkurencine praktika, šiuo atveju susitarimas iš esmės gyvavo tik dokumentiniame lygmenyje ir praktikoje neveikė. Žaidėjų rinkoje skaičius byloja apie įėjimo į rinką barjerų nebuvimą bei efektyvią konkurenciją, tad konkursinis mokestis nesukūrė dirbtinų apribojimų ūkio subjektams įeiti į atitinkamą rinką“, - sako KOMAA narių interesus atstovaujantis advokatas.
Anot E.Burgio, Konkurencijos taryba teigdama, kad konkursinio mokesčio taikymas ribojo konkurenciją ir darė žalą vartotojams, apsiribojo teoriniais teiginiais.
„Konkurencijos taryba nenurodė, kokiu būdu toks konkursinis mokestis galėjo daryti žalą vartotojams. Konkurencijos taryba teigė, kad „vartotojai dėl nustatyto konkurso mokesčio gali patirti tik neigiamą efektą, t.y. padidėjusias konkursų organizatorių prekių / paslaugų kainas“, tačiau nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų ar pavyzdžių. Šį Konkurencijos tarybos teiginį paneigia žiniasklaidos ir reklamos paslaugų rinkų analizė“, - sako jis.
„KOMAA nariai teikia žiniasklaidos planavimo ir reklamos paslaugas, taigi konkursų organizatoriams parduoda reklamos sprendimus. Ūkio subjektų išlaidos reklamai nėra tiesiogiai susijusios su produktų ar paslaugų kaštais, jų galutinėmis kainomis, todėl teigti jog didesnės ar mažesnės išlaidos reklamai atitinkamai didina arba mažina kainas galutiniams vartotojams, yra nesuderinama nei su tyrimo metu surinktais įrodymais, nei su verslo logika. Konkurso mokesčio taikymas nepadarė jokios žalos vartotojams“,- sako KOMAA valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.
Jo teigimu, toks konkursinis mokestis skatina konkuruoti idėjomis ir žiniasklaidos sprendimų įkainiais, kadangi skatina investuoti ruošiantis konkursui, žinant, kad už pastangas bus atlyginta net ir nelaimėjimo atveju.
„Konkurencijos įstatymai įtvirtina pareigą Konkurencijos tarybai vadovautis objektyvumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali“, - sako advokatas E.Burgis.
Jo teigimu, Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo skirti piniginės sankcijos. Net ir tuo atveju, jeigu konkursinio mokesčio nustatymas galėtų būti vertinamas kaip nesuderinamas su Konkurencijos įstatyme įtvirtintais draudimais, Konkurencijos taryba turėjo apsiriboti kitomis Konkurencijos įstatyme įtvirtintomis galimomis sankcijomis, pavyzdžiui, įpareigojimu nutraukti ir pakeisti tariamai anti-konkurencinę praktiką. Skirdama didžiules baudas, Konkurencijos taryba pažeidė proporcingumo principą ir nukrypo nuo EB Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintų taisyklių dėl pelno iš kartelio buvimo būtinumo. Dauguma KOMAA narių niekada nėra gavę konkursinio mokesčio.
Anot advokato, šioje administracinėje byloje būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo 2009 m. birželio 4 d. Konkurencijos tarybos nutarimo Nr. 2S‑13 galiojimą dalyje, kuria rinkos dalyviams buvo paskirtos milžiniško dydžio baudos už neva padarytą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimą. Tokio reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytinos laikotarpiui iki tol, kol šio skundo pagrindu pradėtoje administracinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės galutinis bei neapskundžiamas teismo sprendimas.
Į Teismą, kuriame bus skundžiama Konkurencijos Tarybos nutartis bei prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, užkirsiančias kelią reklamos industrijos dalyviams patirti milžiniškus nuostolius, KOMAA nariai kreipsis jau šią savaitę.
