„Sodros“ duomenimis, šių metų kovą Lietuvoje buvo 41 įmonė, kurioje darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Tai yra beveik du kartus daugiau nei 2019 m. kovą, kai tokių įmonių buvo 25.
Visos TOP10 bendrovių, kuriose fiksuotas didžiausias darbo užmokestis, šį kovą vidutiniškai išmokėjo per 20 tūkst. eurų. Praėjusį kovą tokių buvo tik penkios.
Galiausiai, jei prieš metus vos viena įmonė darbuotojams mokėjo vidutinį 30 tūkst. eurų viršijusį atlyginimą, tai šį kovą tokių buvo keturios.
Dominuoja užsienio kapitalo įmonės
Taigi, šių metų kovą didžiausias vidutinis darbo užmokestis mokėtas Gargžduose registruotoje bendrovės „TekhnoNikol-Stroitelnye Sistemy“ atstovybėje Lietuvoje. Jis viršijo 38 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
„TekhnoNikol“ – tai Rusijos kapitalo statybinių medžiagų ir sistemų kompanija, kurią praėjusių metų paskutinį dešimtmetį įkūrė du klasės draugai iš Magnitogorsko – Sergejus Kolesnikovas ir Igoris Rybakovas. Kiekvieno iš jų turtas, „Forbes“ vertinimu, viršija 1 mlrd. JAV dolerių.
Su 37,9 tūkst. eurų atlyginimų vidurkiu antroje vietoje buvo Vilniuje registruota bendrovė „Tala LT“, vadovaujama Sigito Butkaus. Juridinių asmenų registre ji nurodžiusi, kad užsiima statybų plėtra. Ši bendrovė yra įtraukta sąrašą įmonių, kurioms taikomos Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19 viruso.
Pasaulinės informacinių technologijų bendrovės SAP antrinė įmonė Lietuvoje šį kovą darbuotojams taip pat mokėjo 37 tūkst. eurų viršijantį atlyginimų vidurkį.
Švedijos banko „Svenska Handelsbanken“ filialas Lietuvoje trečią šių metų mėnesį darbuotojams išmokėjo vidutiniškai 35,3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.
Švedijos investicijų bendrovės antrinė įmonė „Eastnine Lithuania“, kuri savo veiklos sritį įvardijusi kaip nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas, kovą fiksavo 27,7 tūkst. eurų dydžio darbo užmokesčio vidurkį. Šiai įmonei vadovauja buvęs ilgametis „Vilniaus banko“ (dabar SEB) prezidentas Julius Niedvaras.
Toliau didžiausių atlyginimų dešimtuke rikiuojasi dvi farmacijos bendrovės – „Abbvie“ ir „Roche Lietuva“. Kovą jų darbo užmokesčio vidurkis siekė atitinkamai 25 tūkst. ir 23,9 tūkst. eurų.
„AMIC Energy Management“ Vilniaus filialas, kuriam vadovauja buvęs ilgametis „Lukoil Baltija“ prezidentas Ivanas Paleičikas, praėjusį mėnesį darbuotojams vidutiniškai mokėjo 23,8 tūkst. eurų algą.
Konsultacine verslo ir valdymo veikla besiverčianti ir pasaulinei sveikatos apsaugos įmonei Lietuvoje atstovaujanti „Merck Sharp & Dohme“ kovą darbuotojams mokėjo vidutiniškai 23,7 tūkst. eurų.
Su 21,3 tūkst. eurų vidurkiu dešimtuką užbaigia agrocheminių produktų ir trąšų didmenine prekyba besiverčianti „PhosAgro Baltic“. Rusijos bendrovės „PhosAgro“ yra viena didžiausių trąšų gamintojų pasaulyje, ją kontroliuoja milijardierius Andrejus Gurijevas kartu su šeima.
Beje, „PhosAgro Baltic“ taip pat laikoma tokia įmonė, kuriai taikomos VMI ir „Sodros“ mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19.
Lėmė premijos už praėjusius metus?
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė taip pakomentavo didesnius kai kurių įmonių algų vidurkius:
„Sodros“ duomenimis, įmonės kovą neretai išmoka premijas už praėjusių metų rezultatus.
Pavyzdžiui, bendrovėse, kurios patenka į didžiausią darbo užmokestį kovą mokėjusių įmonių dešimtuką – „TekhnoNIKOL-Stroitelnye Sistemy“, „Eastnine Lithuania“, „AbbVie“, „Roche Lietuva“, „AMIC Energy Management“, „Merck Sharp & Dohme“ – ryškus pajamų šuolis fiksuotas ir 2019 m. kovo mėnesį.
Tai – vieši duomenys. Tad šis šuolis sietinas ne su epidemine situacija, o su 2019 metų rezultatais ir jų įvertinimu.“
Patarėja informavo, kad šiuo metu dar analizuojama, kokią įtaką ir kokioms algoms padarys karantinas ir ekstremali situacija, nuo kovo 16 d. paskelbta mūsų šalyje.
„Sodra“ nepateikė duomenų, koks buvo kovo mėnesio darbo užmokesčio fondas (šis dydis parodo, kiek eurų buvo išmokėta visiems darbuotojams) visoje Lietuvoje.
Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė taip pat svarstė, kad padidėję kai kurios algos gali būti susiję su praėjusių metų įmonių veiklos rezultatais.
„Labai dažnai būtent kovo mėnesį išmokama kintama atlyginimo dalis už praeitus metus, taigi 2020 m. kovą eilės organizacijų darbuotojams buvo išmokėtas atlygis už 2019 m. rezultatus.
Įvertinant tai, kad 2019 m. buvo kol kas rekordiniai, daugelyje organizacijų tikrai viršijo 2018-ųjų rezultatus, atitinkamai ir darbuotojams išmokama kintama atlyginimo dalis buvo didesnė. Karantinas negali paveikti šio išmokamo atlygio, tai būtų nesąžininga, nes dėl jo organizacijos su darbuotojais susitaria darbo sutartyse ir papildomuose susitarimuose“, – komentavo direktorė.
Pasak jos, klausimas, kokį rezultatą matysime kitais metais tuo pačiu metu, nes būtent jis parodys, kur verslą nuvedė šiandieninė situacija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, daugiau kaip 61,5 tūkst. savarankiškai dirbusių asmenų kreipėsi į Užimtumo tarnyba prašydami 257 eurų dydžio išmokos.
Daigiau kaip 79,4 tūkst. darbuotojų yra paskelbtos prastovos. Jiems iš valstybės gali būti mokamos daugiausia 607 eurų arba 910,5 euro dydžio subsidijos.
