Tikėtina, kad infliacija ateinančiais metais nesieks 10 proc., o kainos nemažės – jos ir toliau kils, tik lėčiau. Energetikos išteklių ir kuro temos jau nebebus tokios aktualios, jų kainos galbūt net sumažės.
Vis tik didžiausi pokyčiai laukia nekilnojamojo turto, statybų ir apdailos sektoriuose, nes gyventojai į būsto pirkimus žiūri ir žiūrės vis atsargiau. Daugelį šeimų paveiks akivaizdus palūkanų augimas. Didelę įtaką turi ir turės Ukrainoje vykstantis karas.
Lietuviai skatinami labiau kreipti dėmesį į savo finansus, neišlaidauti ir taupyti, tačiau dėl to kentės ne pirmo būtinumo prekės bei paslaugos. Spėjama, kad gan stipriai paveiks maitinimo sektorių.
Vis dėlto gyventojams kils tiek atlyginimai, tiek pensijos, taigi tie, kurie išlaikys darbo vietas, galbūt gyvens geriau nei šiemet. Krizė nepaveiks itin reikalingų IT specialistų, tačiau jautrių sektorių darbuotojai išgyvens sunkiau.
Krizė nepasieks 2009 m. lygio
„INVL Asset Magagement“ investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, kalbėdami apie krizę paprastai atsispiriame nuo savo patirčių.
O Lietuva išties per savo santykinai trumpą Nepriklausomybės istoriją jų turėjo labai sudėtingų: pirmasis transformacijos ir rinkos ekonomikos kūrimo dešimtmetis buvo nusėtas bankų ir valiutos krizių, jį vainikavo Rusijos krizė.
„Mus labai stipriai paveikė ir didžioji recesija 2009 m. – Lietuvos ekonomika buvo tarp patyrusių didžiausią nuosmukį ES. Tačiau ekonomikos raidai yra būdingas cikliškumas, pakilimo ir plėtros fazę keičia vangesnės raidos fazė.
Ir nebūtinai ji turi atitikti mūsų išgyventų krizių patirtis. Tiesiog ekonomika stabteli ar slysteli kiek į neigiamą teritoriją, tačiau šie pokyčiai neatneša tokių skausmingų padarinių gyventojams, kaip kad nutiko 2009 m.“ – tikina ekonomistė.
Ji nurodė, kad ir kitiems metams prognozuojamas vangesnės raidos etapas, galbūt neženkli recesija, kuri techniškai įdomi labiau ekonomistams, eiliniai gyventojai to gali net nepajusti.
Anot pašnekovės, kertinės priežastys objektyvios: karas pašonėje, dėl išaugusio neapibrėžtumo ir rizikų kuklesnis verslo apetitas investicijoms ir plėtrai, mažesnė kertinių eksporto rinkų paklausa, nes jų ekonomikos irgi stoja, energetinė krizė ir stipriai išaugusios kone visų gamybos veiksnių sąnaudos, kylančios palūkanų normos ir mažėjantis likvidumas rinkoje.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, pastaruosius porą metų Lietuvos ekonomika augo itin sparčiai, tad tęsti sparčią plėtrą ir pranokti šiuos rezultatus pasikeitus išorinėms aplinkybėms (įsiplieskus karui, užsidarius agresorių rinkoms, kylant palūkanų normoms ir lėtėjant kertinių eksporto rinkų raidai) būtų labai sudėtinga:
„Vis dėlto istoriškai Lietuvos verslas ne kartą įrodė savo lankstumą, sugebėjimą prisitaikyti ir išnaudoti netikėtai atsivėrusias nišas, tad tikėkimės, kad ateinantieji metai nebus išimtis.“
Infliacija mažės, bet kainos nekris
Ekonomistas Marius Dubnikovas neslepia, kad 2023 m. bus ekonomikos recesija, t. y. susitraukimas.
„Kalbant apie tai, ar tai bus krizė, ar recesija, nes dažnai naudojamas vienas arba kitas žodis, galima šiek tiek pajuokauti. Jei kaimynas neteks darbo per ekonomikos susitraukimą – tai bus recesija, jei pačiam teks netekti darbo – tai bus krizė.
Tai turbūt ir yra atsakymas. Žmogus, kuris kitais metais išlaikys savo darbo vietą, iš tiesų neturėtų jaudintis, nes ekonominis susitraukimas, jei jis ir bus, greičiausiai bus greitas, ne per daug gilus“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis nurodė, kad Lietuvos banko prognozės gana gerai įvardija, ko galima tikėtis kitais metais, t. y. infliacijos sumažėjimo žemiau 10 proc. nuo metų vidurio. Tačiau M. Dubnikovas pažymi, kad infliacijos mažėjimas nereiškia kainų mažėjimo – tai reiškia kainų augimo greičio lėtėjimą.
Taigi kainos išliks gan aukštos ir, pašnekovo teigimu, ko gero nebus mažesnės nei šiemet, tad pinigų teks išleisti vis daugiau: „Geroji žinia ta, kad didžiajai daliai žmonių atlyginimai vis tik kils ir augimas įveiks infliaciją. Gyvenimo kokybė išliks panaši, o gal net kai kuriais atvejais ir pagerės.“
Anot specialisto, šiuo metu taip pat galutinai išeinama iš COVID–19, taigi gyvenimo aplinkybės bus platesnės, laisva rinka, bus galima įdomiau praleisti laiką. Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad svarbu nepamiršti savo finansų valdymo.
Jis išskyrė, kad kainų augimas labiausiai paveikė tuos žmonės, kurie gan dažnai impulsyviai perka neplanuotus pirkinius: „Planuoti išlaidas Lietuvoje nėra populiaru ir gan atmestinai žiūrima į tai. Tad palinkėjimas kitiems metams būtų nepamiršti šios paprastos taisyklės – bent 10 proc. nuo savo pajamų atsidėti ir tos pagalvės kaupimas tikrai atsiperka, ypač sudėtingesniais laikotarpiais.
Jei kitais metais tokių žmonių, kurie bent šiek tiek pataupytų, atsirastų daugiau, manau, ateityje jaustumėmės šiek tiek saugiau.“
2–5 tūkst. eurų didesnės palūkanos, sunkumai statybų ir kavinių sektoriuose
M. Dubnikovas įvardijo, kad kitais metais greičiausiai nekalbėsime tomis temomis, kokiomis kalbėjome šiemet, t. y. energetika ar kuras. Tos temos gali išlįsti artėjant kitam šaltajam sezonui, bet jos nebus tokios aštrios kaip šiais metais.
Pašnekovas išskyrė, kad 2023 m. gali paaštrėti palūkanų tema, nes jos pradėjo augti jau šiemet. Pavyzdžiui, „Euribor“, tarpbankinė 6 mėn. palūkanų norma, kuri dažniausiai taikoma paskoloms, 2022 m. pradžioje buvo minus 0,5 proc., šiandien ji artėja prie 2,6 proc., o tai yra 3 proc. punktų pokytis.
„Tai reiškia, kad nuo 100 tūkst. eurų paskolos apie 3 tūkst. eurų gali tekti išleisti vien paskolos aptarnavimui. Didelė dalis žmonių dar nepajuto šio efekto, nes paskolos paprastai perskaičiuojamos kas pusę metų. Bet ateinančiais metais išties gali nustebinti, kad už paskolas vis tik teks sumokėti daugiau.
Neseniai buvo paskelbta vidutinė paskolos suma Lietuvoje – tai yra 90 tūkst. eurų. Taigi mano skaičiavimas su 100 tūkst. eurų yra labai artimas vidutinei paskolai. Tai reiškia, kad papildomi 2–3 tūkst. ar net 4–5 tūkst. eurų per metus gali būti reikšmingas skaičius, nes tai yra papildomi keli šimtai eurų per mėnesį“, – dėstė ekonomistas.
Jo teigimu, yra šansų, kad 2023 m. dujų ir elektros kainos šiek tiek sumažės. Tačiau bus daug iššūkių kituose sektoriuose, pavyzdžiui, maitinimo įstaigose, nes didėjant išlaidoms žmonės lengviausiai atsisako ne pirmo būtinumo prekių, būtent išėjimo į kavinę ar restoraną.
Eksperto aiškinimu, pirmieji kritimai dažniausiai ir paveikia būtent šiuos sektorius, kurie ir taip yra nukentėję per pandemiją ir pastaruosius 3 metus kenčia gana stipriai. Jis priduria, kad kenčia ir to sektoriaus darbuotojai, nes sudėtinga pasikelti pajamas ar atlyginimus.
„Didžiulis neatsakytas klausimas – kaip bus su statybomis? Akivaizdu, kad šiandien nekilnojamojo turto pardavimai dramatiškai krenta, taigi žmonės atsargiai į tai žiūri. Krentant pardavimams natūralu, kad statybų sektorius po truputį pradeda stoti.
Pirminė grandis, t. y. pamatai, sienos, stogai ir langai, o po to tai gali paveikti ir antrinį vystymą, t. y. įrengimą, apdailos sektorių. Tai po pusmečio matysis rinkos pasikeitimas. Iš vienos pusės tai kažkam darbų sumažės, iš kitos pusės – taps įmanoma prisikviesti meistrą, kai jo reikia, ką iki šiol padaryti buvo sunku“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Atlyginimų pokyčiai ir labiausiai pažeidžiamos profesijos
I. Genytė-Pikčienė tikina, kad gera žinia jau vien ta, jog dėl palyginamosios bazės efektų ir gerokai atpigusių žaliavų, infliacija kitąmet praras pagreitį. Žaliavų rinkų kainų indeksai jau kurį laiką ritasi nuo viršukalnės, šitas impulsas ilgainiui per pridėtinės vertės grandines pasieks ir galutinius vartotojus.
Specialistės spėjimu, metinė infliacija turėtų sulėtėti iki vienaženklio skaičiaus, o atlyginimai, prognozuojama, didės. O ES šalių, tarp jų ir Lietuvos vyriausybės suformavo antiinfliacinius skydus, kad apsaugotų gyventojus ir įmones nuo Rusijos energetinio karo pasekmių: energetinio skurdo, socialinių neramumų, bankrotų bangos ir nedarbo šuolio.
„Lietuvos 2023-ųjų biudžeto projekte patvirtinti valdžios sprendimai lems spartų pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių pajamų augimą, kils pensijos, socialinės išmokos ir kompensacijos. Bendras viešojo sektoriaus atlyginimų fondas didės dešimtadaliu, bus 6 eurais keliamas pareiginės algos bazinis dydis, taikomas apskaičiuoti darbo užmokestį valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, teisėjams.
Nuo 730 eurų iki 840 eurų didės minimali mėnesinė alga (MMA), apie 16 proc. bus pakeltas neapmokestintas pajamų dydis, tad pajamos į rankas mažiausiai uždirbantiems augs labai reikšmingai ir, pagal oficialias prognozes, turėtų aplenkti vidutinę metinę infliaciją kitąmet. Be to, kadangi minimalią algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą, tai pakėlus MMA grindis į šį impulsą sureaguos visa pajamų vertikalė, turės prisitaikyti ir kvalifikuotų darbuotojų atlyginimai“, – komentavo I. Genytė–Pikčienė.
Ji įvardijo, kad privačiame sektoriuje yra ekonominiams ciklams nejautrių specialybių, kurių profesionalų labai trūksta ir kurie yra paklausūs tiek ekonomikai augant, tiek krentant. Pavyzdžiui, IT specialistai, inžinieriai – tos profesijos, kuriose atlyginimų augimą programuoja chroniškas specialistų trūkumas ir poreikis juos pritraukti arba pervilioti.
Pašnekovės teigimu, labiau pažeidžiami tokiomis aplinkybėmis yra cikliškai jautrių sektorių ir profesijų atstovų atlyginimai – statybų ir NT, ne pirmo būtinumo paslaugų, maitinimo ir apgyvendinimo bei panašių sektorių, kurie per vangesnę ekonominės raidos fazę paprastai nukenčia labiau.
O M. Dubnikovas papildė, kad nusimato ir ženklus minimalios algos bei pensijų augimas. Kitais metais prieš mokesčius minimalus atlyginimas bus 840 eurų, prisimenant 2012 m. jis buvo 870 litų, taigi, pašnekovo teigimu, per 10 metų suma paaugo bent tris kartus.
Svarbiausi patarimai gyventojams ir prognozės
I. Genytė–Pikčienė neslepia, kad mus visus labai veikia karas Ukrainoje ir agresorių kaimynystė: „Karas jau tuoj skaičiuos metus ir, atrodo, atbukome – kasdienė rutina užgožė siaubą ir net tokiame kontekste funkcinio aiškumo kasdien vis daugiau: ekonomika nestoja, verslas kruta, prisitaiko prie pasikeitusio geopolitinio konteksto ir iššūkių.
Bet reikia suvokti, kad karas Europoje, mūsų pašonėje, yra struktūrinis tektoninis lūžis iki tol veikusiame mūsų pasaulio suvokime. Pokytis, kuris turės ilgalaikių pasekmių. Kol jis nesibaigs ir Rusijos režimas grasins bei gąsdins branduoliniais mygtukais, visiškai grįžti į normalų įprastą gyvenimą nepavyks, nes visada teks įskaičiuoti ir vadinamuosius ribinius planus ir blogiausius scenarijus.“
Ji pridūrė, kad Lietuvai karo ir agresorių kaimynystė yra itin nepalanki ir reputacijos bei verslo aplinkos prasme. Tai nuodija verslo klimatą, veikia ne tik investuotojų lūkesčius bei sprendimus, bet ir pačių gyventojų pasirinkimus, o juose saugumas – labai aukštas prioritetas.
Specialistė pataria, kad aukštos infliacijos, brangstančio skolų aptarnavimo akivaizdoje reikia nuolat laikytis finansinės drausmės ir higienos.
Kuomet brangsta visos pirmo būtinumo prekės ir paslaugos privalu išlaidas planuotis labai kruopščiai ir taupiai, nepasiduoti spontaniškų pirkinių ar kitų išlaidų pagundoms. Apskritai atsisakyti ar riboti nebūtinų prekių ir paslaugų (kultūros, grožio, sporto, laisvalaikio, prabangos) vartojimą, ar jomis mėgautis gerokai rečiau.
Aprangą ir avalynę keisti dėl sudėvėjimo priežasčių, o ne dėl naujo mados klyksmo, ar noro atsinaujinti spintą, tam tikslui rinktis ir naudoti mainų platformas. Maisto parduotuvėse vengti nebūtinų produktų, net ir pagalvoti apie švenčių šventimo įpročių pokyčius: „Maistu nukloti stalai nėra tvaru, nes daug jo – nesuvartojama, tenka išmesti. Lietuva pagal maisto švaistymą išsiskiria nepalankiai.“
M. Dubikovas prognozuoja, kad kiti metai gali būti labai įdomūs, kaip ir keli pastarieji. Anot jo, negalima vienareikšmiškai sakyti, kad bus labai geri ar labai prasti metai. Tai priklausys nuo to, kaip seksis dirbti, susitelkti:
„Iššūkių tikrai bus, bet jie yra įveikiami ir šiandien Lietuva tiems iššūkiams yra bene geriausiai pasiruošusi.“
