Sprendimas įvesti kilpinio eismo reguliavimą buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą. Šiuo metu tranzitinis eismas Vilniaus širdyje sudaro 40 proc., o rytais – iki 70 proc.
„Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. Tad, siekiant senamiestį paversti dar patrauklesniu žmonėms, nuspręsta įvesti kilpinį eismą ir taip eliminuoti galimybę naudotis jo gatvėmis savojo maršruto trumpinimui“, – sakė Vilniaus miesto administracijos patarėjas Raivydas Rakauskas.
Liepos 7-ąją pradėjus naująjį eismo organizavimo senamiestyje etapą, atsiras keturios kilpos, kurios apims visą senamiestį. Pagrindiniai įvažiavimai bus Trakų, Islandijos, Subačiaus ir Latako gatvėse, o išvažiavimai – Visų Šventųjų, Klaipėdos ir Universiteto gatvėse. Kiekviena kilpa turės 1–2 išvažiavimus. Eismas šiose kilpose bus tik vienpusis, reguliuojamas draudžiamaisiais kelio ženklais ir užtvarais.
Vairuotojų patogumui senamiestis pagal kilpas bus suskirstytas į keturias spalvines zonas: rudą (Trakų g. zona), oranžinę (Islandijos g. zona), violetinę (Subačiaus g. zona) ir žydrą (Latako g. zona).
Judėjimas kilpiniu eismu reiškia tai, kad į senamiestį įvažiavus vienoje pusėje, išvažiuoti bus galima irgi tik toje senamiesčio dalyje, nekertant jo skersai. Į senamiesčio teritoriją bus įmanoma patekti ir smulkesnėmis gatvelėmis, tačiau visos jos priklausys vienai iš keturių kilpų.
Senamiesčio gyventojai ir toliau galės privažiuoti prie savo namų, tačiau gali keistis privažiavimo ir išvažiavimo maršrutas. Kilpinio eismo įvedimu siekiama pagerinti senamiesčio gyventojų gyvenimo kokybę – jie galės džiaugtis mažesniu automobiliu srautu, triukšmu ir švaresniu oru.
Verslo vystytojams šie pokyčiai suteiks naujų galimybių. Mažiau mašinų – daugiau pėsčiųjų, dviratininkų ir klientų. Tam, kad verslas lengviau prisitaikytų prie permainų, bus numatyti laikai, kuomet bus galima patogiai atsivežti ir išsikrauti prekes palankiausiu maršrutu.
Taksi ir kiti pavėžėjimo paslaugų teikėjai klientus pasiimti arba atvežti automobiliu galės taip pat, tik naudodamiesi judėjimo kilpiniu eismu taisyklėmis. Klientų ir vairuotojų patogumui senamiesčio centre ateityje planuojama įrengti klientų įlaipinimo bei išlaipinimo vietas.
Viešojo transporto sistema šiame etape nepakis. Miestiečiai bei sostinės svečiai ir toliau galės patogiai keliauti 89-uoju ir kitais įprastais autobusų maršrutais. Tam, kad atvykimas iki miesto centro būtų dar lengvesnis, artimiausiu metu bus įrengtos ir naujos stotelės, gerinami maršrutai, pagal galimybes kursuos aplinkai draugiškesnis, visų visuomenės grupių atstovams pritaikytas transportas.
Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia vairuotojų dėmesį, kad nauja eismo tvarka bus kontroliuojama pasitelkus miesto stebėjimo kameras, o užfiksuoti pažeidimai perduodami Lietuvos kelių policijos tarnybai.
Eismo pokyčius miesto centre ne vienerius metus vykdo daugelis Europos valstybių. Vilniaus miesto savivaldybė savo reformą gali patvirtinti didžiausių Europos miestų pavyzdžiais. Amsterdamas vienas pirmųjų pradėjo mažinti mašinų kiekį gatvėse ir reformas pradėjo jau 1980-aisiais. Šiandien Nyderlanduose nutiesti 35 tūkst. kilometrai dviračių takų, o dviračiais nuolat važinėja bene ketvirtadalis šalies gyventojų.
Ispanijos sostinėje Madride nuo 2018 m. taip pat pradėtas riboti automobilių patekimas į miesto centrą, taip siekiant sumažinti taršą. Jau po pirmojo reformos mėnesio išmetamųjų dujų kiekis miesto centre sumažėjo 38 proc. Su planuojamais pokyčiais miestiečiai ir visi suinteresuoti žmonės kviečiami susipažinti svetainėje www. senamiestis2030.lt.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.