Bent jau išankstiniais pareigūnų vertinimais, lėktuvo katastrofa nėra susijusi su išoriniais veiksniais, o orlaivis ne krito, bet leidosi.
Vadinasi, labiausiai tikėtina, kad jos neišvengta dėl pilotų klaidos arba techninių priežasčių.
Kelis kartus paminėjo ILS
Paviešintuose lėktuvo įgulos ir skrydžių valdymo centro pokalbiuose ne kartą minimas trumpinys ILS.
Tai yra angliško termino „Instrument landing system“ (ILS) trumpinys. Lietuviškai tai būtų tūpimo pagal prietaisus sistema.
Ją taip pat turi tiek Vilniaus, tiek kiti Lietuvos oro uostai.
ILS yra radijo bangomis (ne per palydovus) veikianti antžeminė navigacijos sistema. Jos veikimo zonoje lėktuvuose esantys prietaisai „pagauna“ ILS signalą.
Jis, atvaizduojamas prietaisų ekranuose, pilotams leidžia suprasti besileidžiančio lėktuvo padėtį.
Tai yra, ar orlaivis nėra per daug nukrypęs į dešinę ar kairę nuo tūpimo tako, taip pat, ar jis nėra per aukštai, ar per žemai optimaliam nusileidimui rekomenduojamu kampu ir greičiu.
Prieš nusileidžiant Vilniaus oro uoste „Swiftair“ pilotai tikslinosi dėl Vilniaus ILS.
Įrengė visai neseniai
Sprendžiant iš bendrovės „Elsis TS“ pranešimo, ji ir Valstybės įmonė „Oro navigacija“ 2021 m. pasirašė sutartį dėl tūpimo pagal prietaisus sistemų su toliamačio įranga (ILS/DME) ir toliamačio įrangos įdiegimo Vilniaus ir Palangos tarptautiniuose oro uostuose.
Sutarties partneris ir įrangos tiekėjas – Vokietijoje veikianti „Thales Deutschland GmbH“.
„Pagrindinis projekto tikslas – pakeisti seną, daugiau nei prieš 15 metų įdiegtą ILS (Instrument Landing System) / DME (Distance Measuring Equipment) įrangą nauja šiuolaikiška įranga, užtikrinant visus šio tipo įrangai keliamus <...> reikalavimus“, – apie naujos sistemos įrengimą rašyta bendrovės pranešime.
Pasak jo, ILS sistema skirta tam, kad, priėmusi antžeminės įrangos signalus, orlaivyje esanti įranga galėtų nustatyti nuokrypio nuo nominaliosios tūptinės dydį ir ženklą, taip pat nustatyti fiksuotus atstumus iki kilimo ir tūpimo tako slenksčio.
Tolimačio įrangos sistema skirta nuotoliui tarp orlaivio ir antžeminės DME stoties matuoti.
DME įranga, suporuota ir su tūpimo pagal prietaisus sistema ILS, suteikia nenutrūkstamą informaciją apie pasvirąjį (tikrąjį) atstumą iki kilimo ir tūpimo tako, orlaiviui artėjant į tūpimo prieigas. Atstumas yra svarbiausias DME išmatuojamas parametras.
„Diegiamos sistemos padės padidinti skrydžių saugą net esant sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, naudojantis šiomis sistemomis bus gaunamas didelis navigacinių parametrų matavimų tikslumas bei veikimo nuotolis“, – rašoma „Elsis“ pranešime.
Kitas lėktuvas nusileido sėkmingai
„Oro navigacija“ naujienų portalui patvirtino, kad Vilniaus oro uoste veikianti ILS priklauso jai.
„Antžeminė navigacijos įranga Vilniaus oro uoste priklauso „Oro navigacija“. Ji veikė ir veikia be trikdžių.
Taip pat šiandien vykdomas anksčiau suplanuotas navigacijos įrenginių patikrinimas, kuris paprastai atliekamas kas pusę metų“, – nurodė bendrovės komunikacijos vadovė Ingrida Daugirdė.
Taigi, sutapimas ar ne, tačiau būtent šiandien buvo tikrinama sistema, kuri galėjo turėti įtakos katastrofiškai pasibaigusiam skrydžiui.
Tuo metu Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas informavo, kad DHL siuntas gabenęs „Swiftair“ lėktuvas nebuvo pirmas, leidęsis Vilniuje šį rytą.
„Buvo jau keletas nusileidusių skrydžių ir prieš tai. Paskutinis skrydis prieš minėtą incidentą nusileido Vilniaus oro uoste apie 1.20 val. naktį“, – nurodė T. Vasiliauskas.