Butus užplūdus liepsnai, kai kurie žmonės į lauką išbėgo vienmarškiniai, be telefonų, kiti dar spėjo pagriebti batus ar paltus.
Kol kas visi nukentėjusieji apgyvendinti Naujamiestyje esančiame viešbutyje. Čia hole budi keli savanoriai, ketinantys suteikti medicinos ar kitokią pagalbą.
Ne pirmas gaisras
„Išgirdusi garsus, pašokau iš lovos. Pamaniau, kad koks šilumos boileris sprogo, bet žiūriu dūmai eina, ugnis, pamaniau, kad kažkas ne taip. Dukra išvarė mane į lauką, tada pamačiau, kad kieme guli lėktuvo gabalas, viskas aplink degė, negalėjau suprasti, galvojau, gal langą atidaryti, vandens reikia...Vyras norėjo vandens žarną pajungti, bet ji prišalusi buvo“, – BNS pirmadienį ašarodama pasakojo J. Leonova.
Moteris avėjo šlepetes, buvo trumpomis kelnėmis, plonais marškinėliais.
„Mes visi gyvename viename name. Jame dar mūsų tėvai gyveno. Viduryje gyvename mes su vaikais, kitoje pusėje – sesuo su vyru ir sūnumi, o dar toliau, priestate – vyresnysis sūnus su šeima, dviem vaikais. Tik kitame kampe gyvena kaimynas, su kuriuo nesigiminiuojame“, – kalbėjo moteris.
Moters teigimu, ypač nukentėjo jos dukra, neseniai palaidojusi vyrą.
Kaip BNS sakė J. Leonova, šis nelaimingas atvejis, kai jų būstus niokojo ugnis, – ne pirmas.
Prieš 20 metų, kai medinis namas dar nebuvo renovuotas, gaisras kilo dėl trumpo jungimo, kiek vėliau užsiliepsnojo koridorius, apdegė ten buvę drabužiai, bet tada apsieita be ugniagesių – patys gyventojai ugnį numalšino.
J. Leonova dar tiksliai nežino, kaip nukentėjo butas, nes apžiūrėti jų kol kas neleidžia: „Norėjau kokių drabužių pasiimti, bet neleidžia, nes išbėgau be batų, vienais naktiniais, tik kelnes spėjau pagriebti. Vienaip ar kitaip nukentėjo keturi kambariai: vyro, mano, svetainė ir anūko kambarys. Per du aukštus.“
J. Leonova BNS teigė, kad būstas apdraustas nebuvo.
„Nebuvome baigę tvarkytis dokumentų, nespėjome. Visi, nes buvo anksčiau namas, o padarėme daugiabutį“, – teigė ji.
Vienintelis su Leonovais nesigiminiuojantis kaimynas BNS teigė nepamenąs, ar būsto draudimas dar galioja, ar jau pasibaigęs.
„Buvo (butas – BNS) visada draustas. Gal dabar jau baigęsis, nepamenu“, – teigė 53 metų Vitalijus Pakšys, name, gyvenantis nuo 2001 metų.
Smagu žiūrėti į besileidžiančius lėktuvus, kitur nesikeltų
Jis taip pat pabrėžė, kad nei savivaldybė, nei oro uosto darbuotojai nebuvo jo instruktavę dėl elgesio nukritus lėktuvui, jam užsidegus ar nuvažiavus nuo pakilimo ar leidimosi takų: „Su manim tokios kalbos nebuvo, gal su kaimynais“.
Pasak vyro, namuose matydamas praskrendant lėktuvams jis dažnai pagalvodavo, kad gali įvykti kokia nelaimė, tačiau niekada nebuvo kilusi mintis iš šio buto išsikraustyti.
„Didžiulio garso pažadintas, staigiai apsirengiau, dokumentus pasiėmiau, telefoną. Pavojinga buvo daugiau kažką rintis, kai aplink viskas dega. Būtų buvę kvaila vaikščioti po namus ieškant pinigų ar dar kažko. Buvo baisu, nes galvojau apie kaimynus“, – pasakojo V. Pakšys.
Pasak jo, labai pagelbėjo namuose buvęs gesintuvas – putomis prasiskyrė kelią išbėgti iš namo.
„Atidarius, tiesiog išspyrus duris viskas degė. Gesintuvą įjungiau, suveikė, svarbiausia. Ir iššokau iš namo. Norėjau iš karto bėgti pas kaimynus pažiūrėti, kaip jie, nes viskas tragiškai atrodė. Mano mikroautobusas, beje, kažkada įsigytas iš DHL, buvo 20 metrų nusviestas į šoną, visas kampas liepsnojo, buvo matyti, kad degalai degė. Mano kieme buvo fiuzeliažo nuolaužų, variklis buvo pas kaimynus“, – pasakojo vyras.
V. Pakšio teigimu, viešbutyje jis ilgai neužtruks, važiuos į sodybą, kur likusi jo motina.
„Pasisekė, kad ji buvo sodyboje, o aš čia likęs“, – apibendrino jis.
Vyras teigė žiūrėsiąs, kaip nukentėjo jo būstas, greičiausiai jį remontuos ir liks gyventi, kitur nesikraustys.
„Vieta ten labai graži, nuostabi – smagu žiūrėti į besileidžiančius lėktuvus. Gražesnės vietos Vilniuje nėra, žiauriai patinka, bet dar kartą to išgyventi nesinorėtų“, – tvirtino jis.
Leonovai dar nežino, kaip elgsis su būstu – ieškosis naujų, ar remontuosis.
Lietuvos Raudonasis Kryžius renka aukas nuo įvykio nukentėjusiems žmonėms.
„Raginame paaukoti nukentėjusiems žmonėms, kuriems mūsų organizacija padeda ir padės ir psichologine pagalba, ir reikalingais daiktais, ir finansiškai. Tam, kad tai galėtume padaryti kuo geriau ir efektyviau, reikalinga visuomenės parama“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Ingrida Damulienė.
Anot jos, šiuo metu labiausiai reikia higienos priemonių, drabužių ir medikamentų, tačiau iš žmonių fizinių daiktų organizacija nerenka ir to daryti neketina.
„Tam, kad galėtume kuo tikslingiau suteikti reikalingą pagalbą, planuojame paramą teikti iš turimo rezervo, o kitus reikalingus daiktus pirkti centralizuotai, dėl to šiuo metu mums labiausiai pravers finansinė parama“, – tvirtino I. Damulienė.
„Komandos nariai stengiasi atliepti visus nukentėjusiųjų poreikius. Yra žmonių, nelaimėje praradusių net akinius regai, todėl savanoriai su partnerių pagalba organizuoja ir tokius būtinus daiktus, o taip pat reikalingus medikamentus“, – sakė ji.
Pirmadienį, apie 5.30 val. Vilniuje, prie oro uosto, nukritus DHL krovininiam orlaiviui, kuriuo skrido keturių žmonių įgula, žuvo Ispanijos pilietis, dar vienas ispanas, taip pat vokietis ir lietuvis buvo sužeisti. Vieno jų būklė sunki.
Lėktuvas taip pat kliudė namą, kuriame buvo 13 žmonių, visi gyventojai išsigelbėjo.
Įvykus nelaimei sostinės policija atlieka ikiteisminį tyrimą, savo tyrimą atlieka ir aviacijos saugos specialistai bei DHL.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas šio įvykio nesieja su sabotažu ar teroristiniu aktu. Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis teigė, kad nelaimę sieti su sabotažo aktu dar per anksti, tačiau terorizmo versija yra neatmestina.
Tokios versijos neatmeta ir policijos vadovas A. Paulauskas. Vis tik jis pridūrė, kad greičiausiai tai buvo techninė avarija arba žmogiškoji klaida.
