Savo „Facebook“ profilyje ekonomistas rašo, kad naftai kainuojant 30 dolerių už barelį, benzino litras Lietuvos degalinėse kainuoja apie 1 eurą. „Kiek kainuotų benzino litras, jei nafta atpigtų iki 1 dolerio už barelį? Beveik tiek pat:“ – įsitikinęs ekonomistas.
Lietuvoje nėra paradokso
Nerijus Mačiulis tv3.lt portalui pasakojo, kad socialiniame tinkle pateiktą lentelę sudarė pats iš viešai prieinamos informacijos. „Susirinkau informaciją iš įvairių šaltinių, suskaičiavau ir sudariau lentelę. Tai yra aiški iliustracija, kuri rodo kuro, šiuo atveju konkrečiai benzino, kainos sudėtį. Pateikta lentelė labai aiškiai iliustruoja tai, kad bent jau šiuo metu naftos kaina turi maždaug tik 17 proc. įtakos galutinei kuro kainai. Didžioji dalis – apie 60 proc. sudaro akcizo mokestis ir PVM, apie 15 proc. sudaro perdirbėjo marža ir 10 proc. – mažmeninės prekybos tinklų įtaka. Šie paskaičiavimai paaiškina tai, kad jokio paradokso Lietuvoje nėra“ – pasakojo ekonomistas.
Anot pašnekovo, naftos kainai sumažėjus kone trigubai, kuro kaina tiek pat nesumažėjo dėl fiksuotų jos dalių: akcizo, PVM mokesčio ir perdirbėjo maržos. „Akcizo mokestis kaip ir PVM nepriklauso nuo benzino kainos, perdirbėjo ir mažmenininko dalys taip pat beveik nesikeičia, todėl net ir krentant naftos kainai jos lieka fiksuotos. Juolab, kad pastaruoju metu nemažėjo nei akcizo nei PVM mokestis. – tv3.lt portalui teigė N. Mačiulis.
Pašnekovo teigimu, pastaruoju metu benzinas šiek tiek pigo, tačiau tik tiek, kiek jis susijęs su atpigusia žaliava – nafta. „Pateiktoje lentelėje galima įsistatyti bet kokią naftos kainą ir apsiskaičiuoti kiek kainuos kuras Lietuvoje“ – kalbėjo ekonomistas.
Tikėtis mažesnių kainų neverta
Lietuvos įstatymuose yra nurodytas degalų akcizo dydis ir PVM tarifas. „Aš viso labo pateikiau labai paprastus faktus. Perdirbėjo marža šiuo metu yra apie 13 euro centų, tiesa, ji šiek tiek padidėjo praėjusiais metais. Mažmenininkai uždirba apie 10 euro centų. Viskas yra apskaičiuota ir pateikta remiantis visiems žinoma informacija. Ginčai ir prieštaravimai tik parodo ekonominį ir finansinį žmonių neraštingumą“ – komentavo ekonomistas.
Tiesa, Nerijus Mačiulis pasakojo, kad degalinėse benzino kaina gali skirtis dėl skirtingos mažmenininkų maržos. „Ji svyruoja nuo 6 – 7 iki 15 euro centų, bet tai nekeičia esmės, nes tai yra maža, galutinės kuro kainos, dalis“ – kalbėjo ekonomistas.
Kokios jo prognozės šiems metams? „Ar kaina sumažės iki 20 JAV dolerių už barelį, ar padidės iki 40 JAV dolerių – galutinei kuro kainai įtakos tai neturės“ – įsitikinęs ekonomistas N. Mačiulis.
Jo teigimu, esminių pokyčių šiais metais nebus, tačiau dar pigesnės naftos ir kuro tikėtis nevertėtų. „Nepaisant to, kad prognozės rinkoje yra skirtingos, šiuo metu nafta yra pigiausia per penkiolika metų. Prie tokios naftos kainos, daugeliui jos gamintojų neapsimoka jos išgauti, todėl tikėtina, kad pasiūla greitai pradės mažėti, o kainos kils antrame šių metų pusmetį, o gal ir dar anksčiau“ – pasakojo ekonomistas.
Naftos „rojuje“ negyvensime
Ekonomisto Nerijaus Mačiulio išsakytoms mintims pritaria ir tv3.lt portalo kalbinta DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka. Jos teigimu, naftos kainos svyruoja labai smarkiai ir per paskutinius keletą metų įvykę didelį sukrėtimai šioje rinkoje, pakeitė daugelį dalykų.
Anot pašnekovės, visų pirma, naftos kaina svarbi ne tik degalams, tačiau ir daugybei kitų prekių ir paslaugų. „Degalai yra sudėtinė dalis daugelio prekių galutinės kainos“ – tvirtina ekonomistė. J. Rojakos teigimu, tiek naftos, tiek degalų kainų sumažėjimas buvo viena iš praėjusių metų Lietuvos minusinės infliacijos priežasčių.
Kodėl krentant naftos kainai, kuro kaina lieka ta pati? J. Rojaka mano, kad didžioji dalis kainos priklauso nuo mokesčių. „Mes nekalbame apie jų (mokesčių – tv3.lt) augimą, tačiau apie struktūrą. Mokesčiai sudaro didelę dalį bendros struktūros, o juk degalai nėra paprasta prekė. Benzinas praeina kelias stadijas, kol tampa visiems prieinama preke. Kiekvienas gamintojas, kuris prisideda prie to – atsirėžia savo dalį pelno ir pajamų, be to, kiekvienoje stadijoje reikia mokėti atlyginimus, užtikrinti transportą, atsargų lygį ir pan.“ – aiškino ekonomistė.
J. Rojaka įsitikusi, kad dabartinis naftos kainų sumažėjimas yra laikinas. „Jei dar kris bent keliais doleriais, tai galutiniam produktui, šiuo atveju benzino kainai, įtakos neturės. Tikėtis, kad mūsų degalinėse smarkiai atpigs kuras – neverta, mes tikrai negyvensime degalų „rojuje“ – šmaikštavo pašnekovė.
Prognozės dėl kainos ateityje – visiškai priešingos
Naftos pigimas ir su tuo susiję veiksniai sulaukia daugybės diskusijų visame pasaulyje ne tik vartotojų tarpe, tačiau ir tarp ekonomistų. Bandymai nuspėti naftos kainų tendenciją ateityje – kaip niekad skirtingi.
„Šalys, kurios eksportuoja naftą, tikisi, kad kaina augs ir 2017 – 2018 metais prognozuoja jos augimą iki 60 – 70 dolerių už barelį. Kai kurie alternatyvūs ekonomistai teigia, kad kaina gali šoktelėti net iki 100 JAV dolerių už barelį“ – pasakoja DNB banko ekonomistė J. Rojaka.
Tuo tarpu kiti ekonomistai akcentuoja Kinijos ekonomikos sulėtėjimą ir naujų žaidėjų atėjimą į naftos rinką bei prognozuoja labai žemas naftos kainas – nuo 10 iki 30 JAV dolerių už barelį. „Tokį didelį skirtumą tarp prognozių matėme nebent naftos piko metais, kuomet kaina perkopė 150 JAV dolerių“ – suklosčiusią situaciją aiškino ekonomistė.
Pašnekovės nuomone, nei viena barikadų pusė neturi aiškios vizijos. „Labai daug priklauso nuo geopolitikos. OPEC šalys priartėjo prie tam tikros ribos ir jos yra priverstos smarkiai taupyti ir didinti kainas, atitinkamai tuomet kompensuodamos šiuos praradimus rinkoje. Kainų karas eina į pabaigą ir mes taip pat turėtume judėti prie stabilzacijos. Jau metų viduryje padėtis naftos kainos atžvilgiu turėtų būti aiškesnė“ – mano ekonomistė.
Tuo tarpu ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad OPEC veikiausiai neapsikęs ir ims riboti naftos gavybą, siekdama bent kažkiek suvaldyti didžiulius naftą eksportuojančių šalių nuostolius. „Dar svarbiau yra tai, kad naftos pardavimas žemiau savikainos jau stumia iš rinkos eilę gavybos bendrovių, žlugdo plėtros investicinius projektus ir vairuoja verslą netinkama linkme“ - dabartinę situaciją komentavo ekonomistas.
