Rusija nežaidžia, bet pralaimi
Lietuvos socialiniuose tinkluose, besidalindami nuorodomis į tinklapius rašančius apie Rusijos priklausomybę nuo naftos dolerių ir mažėjančias šios žaliavos kainas, juodojo aukso kainų tendencijomis džiaugiasi Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje priešininkai. Ši mūsų kaimynė kone pusę biudžeto pajamų surenka eksportuodama gamtinius išteklius. Naftos kainai pasiekus rekordines žemumas (85 $ už barelį), Rusijos biudžetas nebesurenka pakankamai pajamų, nes jis planuojamas prie 100 $ už barelį naftos kainų. Negana to, dėl agresijos Ukrainoje ir Vakarų sankcijų Rusiją jau arti šimto milijardų dolerių užsienio investicijų. Tad aplinkybės mūsų kaimynei susiklostė tikrai nepalankios. Tačiau naftos kainų kritimas nėra nutaikytas į Rusiją.
Saudo Arabija ir JAV skalūnai
Saudai yra bene didžiausi pasaulyje naftos eksportuotojai. Jų biudžete naftos doleriai taip pat sudaro liūto dalį. Tačiau kitaip nei Rusijos, Saudo Arabijos biudžetas suplanuotas taip, kad naftos kainai nukritus net iki 70 dolerių už barelį ši šalis dar neturės pradėti pavojingu greičiu tuštinti savo rezervus.
Tačiau kitam pasaulio krašte - Jungtinėse valstijose - toks naftos kainų smukimas kelia grėsmę naujai naftos gamybos technologijai. Skalūnų nafta, per pastarąjį dešimtmetį JAV sudarė visas galimybes iš didžiausios pasaulyje naftos importuotojos virsti eksporto milžine. Deja skalūnų technologijos silpnybė yra žemos naftos kainos. Ši technologija yra gerokai brangesnė už įprastus naftos gavybos būdus. Tad naftai atpigus iki maždaug 80 $ už barelį skalūnų naftos gavyba ir naujų telkinių paieška pasidaro nuostolinga. Visai tikėtina, kad Saudai bando sustabdyti skalūnų revoliuciją JAV ir ilgesniame laikotarpyje išsaugoti savo dominavimą tarp naftos eksportuotojų.
Išloš vartotojai
Naftos kainų karas gali būti vienas iš ekonominio atsigavimo variklių. Nors pačios naftos žaliavos kaina degaluose nėra itin didelė (Lietuvoje vien akcizas ir PVM sudaro maždaug pusę kuro kainos), tačiau galutinio produkto kainos kritimas leis nemažai daliai besivystančių valstybių atsisakyti jų biudžetus itin slegiančių kuro subsidijų. Tarp tokių nugalėtojų šiame 'kare' yra ir Indija, kuri didžiąją dalį naftos importuoja ir dar subsidijuoja tą importuotą produkciją. Kinija (antra didžiausia naftos importuotoja pasaulyje) naftos kainai nukritus vos 1 $ per metus sutaupo per 2 milijardus dolerių. Atominės energetikos krizę išgyvenanti Japonija taip pat pajus šiokį tokį atokvėpį. Krentanti naftos kaina padės ir išsivysčiusioms šalims. Išvažiavus iš degalinių su gerokai pilnesne pinigine, vartotojai sutaupytus pinigus galės išleisti remdami ne Persų įlankos šalis ar, raumenis nuo 2008-ųjų konflikto Gruzijoje demonstruojančią, Rusiją, o vietos ekonomiką.
Netikėtumai
Ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad neramumai Persijos įlankoje didina naftos kainą. Tačiau Sirijos pilietiniam karui persimetus ir į Iraką, tai visiškai neatsispindėjo naftos kainoje. Panašu, kad Lietuvos degalų rinkos analitikams degalų kainų kaitą mūsų rinkoje teks pradėti teisinti kitaip nei 'neramumais artimuosiuose rytuose' ar jų nebuvimu.
