„Pagrindinė priežastis, dėl ko indėlių palūkanos Lietuvoje mažesnės negu daugelyje kitų Europos valstybių – Lietuvoje indėlių draudimo įmokos yra vienos didžiausių ES. Tai yra tam tikras paslėptas mokestis, kurį moka visi gyventojai, visos įmonės – tie, kurie taupo, ir apie tai dažnai nežino“, - skeptiškai situaciją Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ vertino N. Mačiulis.
Ekonomistas nurodė, kad bankai moka mažas palūkanas ir dėl to, kad įmonės nerodo didelio noro skolintis iš bankų, todėl bankams neapsimoka mokėti dideles palūkanas už gyventojų indėlius.
„Lietuvoje pinigų paklausa yra labai maža: tiek gyventojai, tiek įmonės vis dar skolinasi labai vangiai, paskolų portfelis pernai is dar traukėsi – tai reiškia, kad bankams labai sudėtinga „įdarbinti“ tuos pinigus. (...) Jeigu tokios paklausos nėra, akivaizdu, kad ir pastangų pritraukti daugiau indėlių nėra, nes pritraukti indėliai, net ir už 0 proc. metinių palūkanų, bankui taip pat kainuoja“, - kalbėjo ekonomistas.
Pasak N. Mačiulio, kiekvienas priimtas indėlis bankui sukuria prievolę mokėti 0.45 proc. palūkanų į Valstybės investicijų ir indėlių draudimo fondą. Todėl bankai turi skolinti – „įdarbinti“ pinigus iš indėlių, kad nepatirtų nuostolių. Vis dėlto, pasak N. Mačiulio, bankai nebeskolina lengva ranka, kaip buvo 2006-2007 metais. Visa tai ir lemia mažas palūkanas, kurias gyventojai gauna už savo indėlius bankuose.
