Praėjusiais metais Lietuvai teko mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Iš viso 2014 metais sulaukėme 163,5 mln. eurų ir, palyginti su 2013 m., sumažėjo 189,8 mln. eurų, arba 2,2 karto. Praėjusiais metais investicijų iš užsienio buvo dar mažiau, nei 2013 metais. Tuomet TUI vienam gyventojui Lietuvoje siekė 180 eurų. Buvome aplenkę lenkus, vengrus, rumunus ir bulgarus. Tačiau, žvelgiant į per visus metus sukauptas investicijas, esame priešpaskutiniai visoje ES ir lenkiame tik rumunus. Pagal tiesioginės užsienio investicijas mes kol kas nesame sėkmės lydimi net regione.
Verslininkas, investuotojas Ilja Laursas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė įžvelgiantis keletą priežasčių, dėl kurių Lietuva nėra tokia patraukli užsienio investuotojams, kaip kaimyninės šalys:
„Investuočiau į teisinę aplinką, kad ji būtų suderinta su inovacijomis, kad būtų lengva inovuoti ir kad ta aplinka būtų prižiūrima. Kokia neveikiančio įstatymo prasmė? Ir taip pat edukacija. Inovacija ir investicija neateina tiesiog į vaakumą. Jos ateina į konkrečius žmones, į konkrečią įmonę. Ir jei tie žmonės nekalba angliškai, daryk ką nori,komunikacijos nebus. Jeigu nebus tiesioginio skrydžio,tiesiai į Vilnių, vėlgi niekada neinvestuos. Pasižiūrėkime į Latviją. Prieš metus Ryga turėjo tris kartus daugiau tiesioginių skrydžių, negu Vilnius. Kaip investicijos ateis, jeigu vokiečių ar olandų įmonės vadovas negali atskristi čia ryte,sutvarkyti reikalus ir vakare grįžti? Jis tiesiog tokios galimybės nenagrinėja, tokia šalimi nesidomi. Tai didelė struktūrinė problema. Apskritai, viskas susiveda į žmogų ir jo motyvaciją. Visa kita yra kontekstas“, - sakė I. Laursas. Verslininkas ir investuotojas teigia, kad Lietuvos įstatymai turėtų būti liberalesni startuolių atžvilgiu:
„Reikia koncentruotai žiūrėti į du dalykus. Vienas, be abejo, yra investicija į riziką. Pagal šį rodiklį nuo estų atsiliekame 6 kartus, nuo Izraelio – keletą kartus, nuo JAV – keliasdešimt. Antras dalykas – palankios aplinkos kūrimas. Kad ir kiek investuotum į ananasų auginimą Antarktidoje, nieko neišaugintum – ne ta aplinka. Didžiausia problema, su kuria naujose srityse susiduria startuoliai, teisės aktai. Jų reglamentacija nepakankama ir kartais startuoliams paprasčiausiai nepalanki“,- kalbėjo I. Laursas.
