Valdžios ir verslo santykiai nėra aiškūs, nes tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės dar yra daug baimių, surengtoje diskusijoje konstatavo verslo ir valdžios atstovai. Verslas dažnai siejamas su oligarchais ir šešėline ekonomika, valdžia kaltinama „įstatymų nuleidimu“ iš viršaus. Diskusijos dalyviai svarstė, kaip būtų galima kurti pilietinę visuomenę ir bandyti suvesti valdžią su verslu į bendrą dialogą.
Lietuvos verslo konfederacijos komisijos „Verslas, valdžia ir visuomenė“ pirmininkas, Mykolas Katkus demonizuotą verslo įvaizdį Lietuvoje siejo su mentaliteto skirtumais tarp šalių bei sovietmečio palikimu. Jo teigimu, visos post-sovietinės šalys turi neigiamą požiūrį į verslą.
Mykolas Katkus (nuotr. Elta)
„Mano manymu, verslui yra likę dar apie 10 metų, kuomet esami vadovai nebedarys tokios įtakos, kokią daro dabar“, – sakė jis. Su besikeičiančia verslo karta jis siejo dideles viltis.
Diskusijoje dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius siūlė pirma apsibrėžti sąvokas ir tik paskui ieškoti galimų problemų sprendimo būdų.
„Pirma, reikia susitarti, kas yra pilietinė visuomenė. Pilietinė visuomenė yra piliečių tarpusavio kontraktas, kuriame dalyvauja visi – ir verslo žmonės, ir ne verslo žmonės. Būtent taip turime matyti santykius“, – sakė A. Kubilius.
A. Kubilius (nuotr. Elta)
Jo teigimu, norint matyti Lietuvos viziją 2030 metais reikia nusibrėžti naujus pilietinės visuomenės kontrakto rėmus ir kontūrus. Tuomet ir bus aišku, kokios pareigos kam priklauso.
Seimo narys Valentinas Mazuronis atkreipė dėmesį, kad anksčiau verslas buvo siejamas su mecenavimu, dabar verslas apgaubtas neigiamu įvaizdžiu, kas ir lemia, jog vis mažiau žmonių nori kurti savo verslą ir verčiau renkasi samdomo darbuotojo kelią.
Verslo apdovanojimai (nuotr. Elta)
„Be verslo valstybė negali gyventi, tai yra ta bazė, pagrindas, ant kurio stovi visa valstybė“, – priminė V. Mazuronis.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas, diskusijoje tardamas žodį, sakė, kad valdžios ir verslo santykis yra vertikalus, ne horizontalus. Tai sukuria situaciją, kad dažnai „viršus“ (valdžios institucijos) nuleidžia įstatymus „apačiai“ ( verslui), nepasitarę.
„Santykiai tarp valdžios ir verslo negali būti lygiaverčiai, tačiau bendradarbiavimas būtinas“, – svarstė jis.
L. Vilimas priminė, kad verslas visada prisitaiko prie sąlygų, tačiau jo pasėkmės gali būti skaudžios – atleidžiami darbuotojai, verslas perkeliamas į užsienį ir pan. Tam, kad to būtų išvengta – verslui ir valdžios atstovams būtina bendradarbiauti.
Savo ruožtu seimo narys V. Mazuronis oponavo L. Vilimui ir teigė manantis, kad verslas gali būti lygiavertis valdžios institucijoms, tiesiog valdžia neturėtų išskirtinai remti ir bendrauti tik su tam tikromis atskiromis verslo grupėmis.
„Lietuvoje nėra per daug dialogo, trialogo – poli-dialogo. Labiausiai stokojama problemų įsivardijimo ir racionalaus jų svarstymo. Šios stadijos labai trūksta. Dažnai prieinama prie problemos griūties, kuomet jau būna ne dialogas, o mitingavimas“, – ko trūksta valdžios ir verslo santykiuose įvardijo A. Kubilius.
Diskusijos dalyviai nepriėjo prie konkrečių pasiūlymų, kaip būtų galima kurti dialogą tarp valdžios ir verslo atstovų, tačiau visi sutiko, kad tam, kad valdžia, verslas ir visuomenė veiktų išvien, būtina kalbėtis ir diskutuoti.
