Ko vadovai nesako pavaldiniams

Bendrovėse dažnai tvyro nežinios debesys – darbuotojai daug ko nežino apie savo darbdavius, kompanijų vadovai savo ruožtu taip pat žino toli gražu ne viską apie savo pavaldinius. Štai 10 dalykų, kuriuos vadovai norėtų pasakyti savo darbuotojams, tačiau niekada to nepadarys.

„Man rūpi, ar aš tau patinku.“ Vadovai nori patikti savo darbuotojams. Dažnai atrodo, kad jie yra nepalenkiami ir nesirūpina darbuotojų nuomone, tačiau tai tik vaidyba. Jų darbas yra jų gyvenimas. Jie nori, kad darbuotojams patiktų jie patys ir jų vadovaujamas verslas.

„Nemanau, kad viską žinau.“ Nedaugeliui pavyksta ateiti nekviestiems ir daryti įtaką įmonių vadovų profesiniam gyvenimui, tačiau tokiems žmonėms jie bus visuomet dėkingi. Vadovai nemano esantys visažiniai ar visagaliai.

„Gerai, kad jūs linksminatės.“ Jūs neturite nutilti ir apsimesti, kad dirbate, kaskart, kai vadovas įeina į biurą. Jis supranta, kad galima sunkiai dirbti ir tuo pačiu metu linksmintis. Prieš surimtėdamas ir jis juk dirbo taip pat. Kai jūs džiaugiatės, ką darote, vadovas pasijus geriau dėl savo kompanijos ir dėl savęs. Jis jausis sukūręs kai ką daugiau nei tik verslą.

„Norėčiau jums mokėti daugiau.“ Vadovas norėtų, kad darbuotojai patys rinktųsi darbą jo komandoje. Tačiau jis negali to padaryti dėl finansinių suvaržymų ir iš dalies dėl to, kad už riziką, kurią jis prisiima, reikia deramai atlyginti. Jei rytoj jis pasitrauktų iš verslo, visi netektumėte darbo. O jis prarastų savo verslą, investicijas, kreditą, namą... Pradėję savo verslą jūs tai suprasite.

„Norėčiau, kad amžinai čia dirbtumėte.“ Šokinėjimas nuo vieno darbo prie kito yra kiekvieno verslo kasdienybė, tačiau kompanijų savininkai negali to pakęsti. Vadovams darbuotojai nėra nereikšmingi. Vadovams tikrai skaudu, kai darbuotojai išeina.

„Apyvarta neatsiranda stebuklingai.“ Vadovas žino, kad kai kurie darbuotojai nemėgsta tam tikrų užduočių, jos erzina. Tačiau kartais ilgai vykdomi užsakymai atneša daugiausia pelno. Jei ne, tuomet šie užsakymai yra vienintelis dalykas, kurį bendrovė gali parduoti. Ir patys vadovai kartais turi imtis nemalonių užduočių, kad tik vyktų darbas.

„Norėčiau suteikti jums daugiau laisvės.“ Darbuotojai negali pakęsti, kai darbdaviai jiems vadovauja tarsi per didinamąjį stiklą, tačiau tai nepatinka ir vadovams. Laisvę reikia pelnyti, o ne gauti. Darbuotojai tiesiog turi įrodyti, kad gali tinkamai dirbti, neprižiūrimi kiekviename žingsnyje.

„Pastebiu, kai darbuotojai nesistengia.“ Darbdaviai nėra akli, tačiau nedrausmins tų asmenų visų darbuotojų akivaizdoje. Nė vienas darbuotojas, kad ir kaip blogai dirbtų, nepraranda teisės į konfidencialumą ir privatumą.

„Yra dalykų, kurių negaliu jums sakyti.“ Net labai norėdami vadovai pavaldiniams kartais negali pasakoti tam tikrų dalykų. Nesvarbu, kad ir kokie draugiški būtų darbuotojo ir darbdavio santykiai.

„Nuosavybė yra nesaugumo kratinys.“ Kompanijų vadovai nerimauja dėl apyvartos, dėl išlaidų, dėl biuro, darbuotojų, pardavėjų, klientų. Jie nesijaučia saugūs dėl nieko. Dėl to darbdaviai kartais būna šmaikštūs, kartais išsiblaškę, kartais įsitempę, irzlūs ir gali greitai supykti. Tai nėra darbuotojų kaltė, jie tiesiog yra susirūpinę. Tačiau labiau už viską darbdaviai nerimauja dėl to, ar sugebės pateisinti darbuotojų pasitikėjimą jų sugebėjimu tinkamai vadovauti.