Pastarųjų metų įvykiai ir klimato prognozės rodo, kad Lietuvoje vis dažniau pasireiškia ekstremalūs klimato reiškiniai. Vasaros metu padažnėja intensyvių liūčių, dažnai lydimų smarkių perkūnijų, stipraus vėjo gūsių bei stambios krušos – panašios į fiksuojamą Viduržemio jūros šalyse.
Pasak klimatologo Justo Kažio, kuo aukštesnė vidutinė temperatūra, tuo dažniau šie ekstremalūs reiškiniai kartosis. Kartu su smarkiomis liūtimis ir audromis didėja ir sausros bei karščio bangų tikimybė. Tuo metu šaltuoju metų laiku gali daugėti audrų, kurios atneša gausius kritulius. Stiprėjanti vakarų oro masių pernaša lemia ir stipresnius vėjus bei audras. Nors bendros klimato sąlygos gali atrodyti palankesnės, ekstremalių orų reiškinių dažnis ir intensyvumas tikėtina tik augs, ypač antrojoje šio amžiaus pusėje.
Labiausiai kenčia seni daugiabučiai
Kaitros, sausros, audros, viesulai ir potvyniai kasmet apgadina daugybę pastatų, tačiau labiausiai nuo jų nukenčia nerenovuoti daugiabučiai. Ekspertai sutaria, kad viena pagrindinių problemų, kurias sukelia klimato kaitos ekstremalūs reiškiniai, yra drėgmė. Pasak įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovės Aušros Jarmoškienės, senų daugiabučių sienos dažnai būna įtrūkusios, plytos pradėjusios irti, todėl drėgmė lengvai prasiskverbia į konstrukcijas, o šaltuoju metų laiku dėl to plečiasi plyšiai, atsiranda kitų defektų.
„Pamatai dažnai nėra tinkamai izoliuoti nuo drėgmės, todėl ilgainiui silpnėja jų konstrukcija, o tai gali kelti grėsmę pastato stabilumui. Daugiabučių balkonų plokščių betonas, nuolat veikiamas atmosferos sąlygų, pradeda irti, armatūra rūdija, tvirtinimo elementai silpnėja, o tai kelia pavojų tiek gyventojams, tiek praeiviams. Be to, daugumos senų daugiabučių stogai yra nusidėvėję, pralaidūs vandeniui, gali būti įtrūkę arba neturėti tinkamos šiluminės ir hidroizoliacijos. Dėl to vanduo prasiskverbia į viršutinius aukštus, kaupiasi drėgmė, formuojasi pelėsis. Smarkūs vėjai gali nuplėšti dalį stogo dangos, o kruša pažeisti bituminius ar šiferinius stogus“, – teigia A. Jarmoškienė.
Didžiausia grėsmė kyla pajūrio gyventojams
Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Arnoldas Šneideris teigia, kad ekstremalioms oro sąlygoms labiausiai jautrus yra pajūris. Čia vyraujantys stiprūs vėjai lemia, kad lietus pastatų fasadus veikia intensyviau nei stogus. Be to, pajūrio regionas patiria didesnę saulės radiacijos ir šalčio ciklų įtaką, todėl fasadų konstrukcija turi būti papildomai apsaugota specialiomis dangomis, kurios padeda sumažinti neigiamą aplinkos poveikį ir prailginti pastatų ilgaamžiškumą.
„Norint užtikrinti ilgalaikę renovuoto pastato eksploataciją, itin svarbūs yra tinkamas apšiltinimas ir garso izoliacija. Be to, būtina diegti modernias vėdinimo sistemas, nes pastato šiltinimas be tinkamo vėdinimo niekada nesuteiks laukiamo efekto. Taip pat itin svarbu sienų ir stogo sandarumas – pastatas turi būti atsparus vėjo perpučiamumui. Gerai izoliuotas ir sandarus pastatas ne tik padidina gyvenimo komfortą, bet ir ženkliai sumažina energijos sąnaudas šildymui“, – pasakoja dr. A. Šneideris.
Žaliosios erdvės mažina užtvindymo riziką
Anot klimatologo J. Kažio, prie hidrometeorologinių reiškinių žalos sumažinimo reikšmingai gali prisidėti ir aplinkos sutvarkymas bei žaliosios erdvės.
„Pastatai, apsupti tik nepralaidžiais paviršiais, tokiais kaip asfaltas ar betonas, ne tik nesugeria vandens pertekliaus liūčių metu, bet ir didina aplinkos temperatūrą karštomis dienomis. Tuo metu žaliosios erdvės – pievelės, žolinės dangos ar pralaidžios, su augalija derinamos stovėjimo aikštelės – padeda reguliuoti mikroklimatą, gerina oro kokybę ir mažina užtvindymo riziką. Be to, jos prisideda prie pastato ilgaamžiškumo, padėdamos jam išlikti stabiliam dešimtmečius – tiek, kiek renovuotas statinys ir turėtų tarnauti“, – pataria J. Kažys.
Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių renovacijai siekiant B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
