Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tiki, kad atliekų deginimas ir jų naudojimas kurui leis bent jau stabilizuoti uostamiestyje mokesčius už šilumą.
Apie tai jau galima kalbėti kaip apie realų dalyką, nes pagaliau UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) pasirašė sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“, šeštadienį rašo „Vakarų ekspresas“. Ši konkursą laimėjusi kompanija degins Klaipėdos miesto išrūšiuotas mišrias komunalines atliekas ir savo termofikacinėje jėgainėje iš jų gamins elektros bei šilumos energiją. Taigi atliekos bus naudojamos kaip pigesnis kuras.
Konkurse dalyvavo dvi kompanijos. „Fortum Klaipėda“ pasiūlymas: vienos tonos komunalinių atliekų priėmimo ir sudeginimo kaina - 79 Lt neskaičiuojant PVM, už pelenus, pateiktus į sąvartyną sutvarkyti - 100 Lt. Alternatyvus pasiūlymas atitinkamai - 82,8 ir 103,5 Lt.
Taigi KRATC „Fortum Klaipėdai“ mokės už tonos atliekų sudeginimą, o pastaroji 100 Lt KRACT - už pelenų priėmimą. Pirminiais apskaičiavimais, „Fortum“ Klaipėdoje turėjo investuoti 140 mln. eurų, po konkursų paaiškėjo, kad jos investicijos sudarys 126 mln. eurų.
Penktadienį mero svetainėje susirinkę KRATC ir „Fortum Klaipėda“ atstovai teigė, kad Klaipėda pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse turi galimybę ženkliai padidinti energetinę nepriklausomybę šilumos gamybai naudodama savo kuro šaltinius. Be to, mažiausiai trečdaliu bus pratęsiamas regioninio Dumpių sąvartyno eksploatavimo laikas - 10-15 metų, bus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvose numatyti atliekų tvarkymo reikalavimai - šalinamų atliekų kiekį sąvartynuose sumažinti 50 proc., teisės aktų reikalavimas, kad į sąvartynus iš viso atliekų kiekio patektų ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų.
V. Grubliauskas pasidžiaugė, kad pagaliau laimingai baigėsi 10 metų istorija. Klaipėdos miesto taryba dar 2002-aisiais nusprendė siekti atliekų deginimo ir iš to gauti naudos. Pasak mero, preliminariais apskaičiavimais, šilumos kaina Klaipėdos mieste gali būti apie 15, o kartais ir 20 proc. mažesnė nei kurui naudojant gamtines dujas.
Be to, tai esą leis stabilizuoti mokesčius už atliekų tvarkymą Klaipėdos regione bei mieste. Kad ir kaip būtų, tai mažins ir nedarbą mieste. Žinoma, miestas iš to tikisi ir tam tikros finansinės naudos - dalis įplaukų už šią veikla per mokesčius pateks ir į miesto biudžetą.
Atliekų deginimo bandomasis laikotarpis prasidės jau šių metų gruodį. „Fortum Klaipėda“ direktorius Juozas Doniela sakė, kad pirminis katilo užkūrimas planuojamas jau šiemet lapkritį, o pradėti deginimo darbus - kitų metų balandį.
Po pirminio rūšiavimo mieste atliekos sąvartyne bus perrūšiuojamos antrąsyk: išimamos antrinės žaliavos, o tai, kas liks ir ką galima deginti, bus deginama. Pasak KRATC atstovų, plastikinė tara bus išrenkama ir nedeginama.
Mišrių komunalinių atliekų, patenkančių į sąvartyną, planuojama sudeginti 80-90 proc. Per metus turėtų būti perrūšiuojama 120-130 tūkst. tonų atliekų. Visi KRATC už ES lėšas įsigyja rūšiavimo įrenginius. Klaipėdoje jie nebus patys galingiausi, nes to nereikalauja aplinkybės. Jo bendra kaina - apie 35 mln. litų
Paklaustas, ar dėl to, kad KRATC mokės už atliekų deginimą, gyventojams nekils kaina už atliekų išvežimą, įmonės vadovas Šarūnas Reikalas priminė: „Kolegija priėmė sprendimą kitais metais mažinti metinį mokestį gyventojams 15 proc.“
