Verslas tikisi, kad prekių ir paslaugų reklama, o ypač skelbiamos nuolaidos, padės atkreipti vartotojų dėmesį. Tačiau neretai pirkėjams patrauklūs skaičiai taip ir lieka tik reklamose.
Konkurencijos taryba 2016 m. nustatė penkis Reklamos įstatymo pažeidimus ir pažeidėjams iš viso skyrė 30 711 Eur baudų. Dviem atvejais pripažinta, kad vartotojus klaidino reklama, kurioje nurodytos maksimalios prekėms taikomos nuolaidos, nors tokių prekių reklamos davėjas turėjo itin mažą kiekį.
Į konkurencijos ekspertų akiratį nebe pirmą kartą patenka bendrovė „Pigu“. Ši internetinė parduotuvė pernai viešai reklamavo taikanti tam tikroms prekėms iki 80 procentų nuolaidą, tačiau tyrimą atlikusi Konkurencijos taryba nustatė, kad su minėta maksimalia nuolaida pirkėjai galėjo įsigyti vos vienus iš 171 skirtingo pavadinimo kvepalų (sudarė 0,58 proc. į akciją įtrauktų kvepalų asortimento), o vietoj reklamuotos 80 procentų nuolaidos buitinės technikos prekėms maksimali taikyta nuolaida nesiekė nė 60 procentų. Už klaidinančios reklamos naudojimą Konkurencijos taryba 2016 m. įmonei „Pigu“ skyrė 5 400 Eur baudą.
Klaidinančia pripažinta ir bendrovės „Nemuno vaistinė“ reklama, kurioje skelbtos iki 60 procentų nuolaidos maisto papildams, siūlomiems internetinėje vaistinėje „Camelia“. Konkurencijos taryba nustatė, kad 60 procentų nuolaidą įmonė taikė tik dviem iš 683 (0,29 proc.) į akciją įtrauktų maisto papildų, o didžiajai daliai maisto papildų – 580 iš 683 (85 proc.) – buvo taikoma 25 procentų nuolaida. Todėl reklama galėjo suklaidinti vidutinį vartotoją, suformuodama lūkesčius apie palankesnes akcijos sąlygas, negu jos buvo iš tikrųjų. Už klaidinančios reklamos naudojimą „Nemuno vaistinei“ skirta 4 938 Eur bauda.
Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja Erika Lukšė pastebi tendenciją, kad reklamos davėjai, viešai nurodydami maksimalias, paprastai itin dideles, nuolaidas, pavyzdžiui, „iki 80 proc.“, neretai tokių prekių turi labai mažai, o kartais jų apskritai neturi.
„Reklamos davėjai linkę aiškinti, kad reklama teisinga, jeigu jie turi bent vieną prekę su maksimalia reklamuojama nuolaida. Mūsų vertinimu, toks reklamos davėjų elgesys nėra teisėtas, nes vartotojai pagrįstai tikisi rasti pakankamai prekių su reklamoje nurodomomis didžiausiomis nuolaidomis. Tokia Reklamos įstatymą pažeidžianti praktika turi būti keičiama: jei reklamoje nurodoma maksimali nuolaida, prekių kiekis su tokia nuolaida turi būti reikšmingas, o ne deklaratyvus“, – aiškino E. Lukšė.
Konkurencijos taryba pernai parengtose Rekomendacijose dėl kainų palyginimo reklamose siūlo naudoti nuolaidos apibūdinimą „iki xx proc.“ tuo atveju, jei skelbiamas maksimalus kainos sumažinimas išpardavimo pradžioje taikomas bent 10 procentų nurodytų prekių.
Įspėtas verslas skuba taisytis
Pastaraisiais metais Konkurencijos taryba sulaukia nemažai skundų dėl galimų Reklamos įstatymo pažeidimų ir pati atkreipia dėmesį į galimai klaidinančias reklamas. 2016 m. iš viso išnagrinėti 292 skundai, 2015 – 291, 2014-aisiais – 266.
Per penkis šių metų mėnesius ištirta 119 skundų, dar 102 atvejai išnagrinėti pačios Konkurencijos tarybos iniciatyva. Dažniausiai Konkurencijos taryba skundų sulaukia iš vartotojų – skelbiama reklama iki 2017 m. birželio mėnesio suabejojo 94 asmenys. Dar 16 skundų gauta iš ūkio subjektų, 9 atsiuntė asociacijos, institucijos, advokatų kontoros.
2017-aisiais jau skirti 132 įspėjimai dėl galimų Reklamos įstatymo pažeidimų: palyginamųjų kainų, aukščiausio laipsnio būdvardžių naudojimo, nepritaikytų nuolaidų, neužtikrinto prekių kiekio, neišsamios reklamos. Pastarosiose paprastai pateikiamas patrauklus pasiūlymas, bet nurodomos ne visos vartotojams svarbios sąlygos. Pavyzdžiui, pardavėjas reklamuoja galimybę įsigyti prekę už sumažintą kainą, bet nenurodo, kad nuolaida galioja tik perkant dar kitą prekę.
„Verslininkai linkę reklamose naudoti aukščiausiojo laipsnio būdvardžius ir prisistato esą „greičiausi“, siūlantys „pigiausią“ prekę ar „didžiausią“ produktų asortimentą, tačiau reklama bus neklaidinanti tik tuo atveju, jeigu reklamos davėjai tokį išskirtinumą galės pagrįsti“, – įspėjo Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja.
Nemažai kreipimųsi Konkurencijos taryba gauna dėl reklamų, kuriose vartotojai viliojami nebūtomis prekių ar paslaugų ypatybėmis, – nors viešai skelbiama, kad įsigytas daiktas gali gydyti ar kitaip pagerinti žmogaus fizinę būklę, įmonės negali pateikti jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Tokiais ir kitais galimai klaidinančiais reklamos atvejais jos davėjai įspėjami nedelsiant ją nutraukti arba pakeisti. 2016 m. Konkurencijos taryba išsiuntė 158 įspėjimus.
„Beveik visais atvejais įspėti reklamos davėjai pasitaiso. Kai bendrovės nereaguoja į įspėjimus arba pakartotinai naudoja reklamas, kurios galimai pažeidžia Reklamos įstatymą, atliekame tyrimus, o nustatę pažeidimus, skiriame sankcijas“, – teigė E. Lukšė.
Už klaidinančios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimą gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8 688 Eur, o tais atvejais, kai nustatyti reikalavimai pažeidžiami pakartotinai per vienus metus nuo baudos paskyrimo, gali būti skiriama iki 34 754 Eur bauda.
Svarbu įvertinti reklamą vartotojo akimis
Konkurencijos taryba ragina verslą formuoti sąžiningus reklaminius pasiūlymus ir neklaidinti vartotojų.
Ekspertai pataria reklamoje naudoti išsamų ir teisingą kainų palyginimą, kad vartotojas galėtų suvokti tikrąją pateikiamo pasiūlymo vertę. Tai reiškia, kad reklamos davėjas turi įvertinti reklamą iš vartotojo pozicijos ir atitinkamai pateikti tikrovę atitinkančią informaciją, kurios teisingumą jis gali pagrįsti, bei aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinti pirkėjui, ką palyginamoji kaina reiškia.
„Pastebime, kad dažniausiai reklamos davėjai neturi įrodymų dėl palyginamųjų kainų tikrumo arba pateikia įrodymus, bet paaiškėja, jog palyginamosios kainos taikytos seniai arba itin trumpai, palyginti su laikotarpiais, kai buvo taikomos sumažintos pardavimo kainos“, – aiškino Nesąžiningos komercinės veiklos tyrimo skyriaus vedėja.
Jei reklamoje lyginamos skirtingų įmonių siūlomos analogiškų prekių kainos, reklamos davėjui derėtų prisiminti, kad jo reklama – lyginamoji ir ji leidžiama tik jei tenkinami visi lyginamajai reklamai keliami reikalavimai, pavyzdžiui, vartotojai nėra klaidinami, reklamoje objektyviai lyginamos reikšmingos ir patikrinamos savybės, įskaitant kainą. Be to, reklama neturi diskriminuoti ir menkinti konkurento ar jo produkto. Jokiu būdu neturėtų būti lyginamos vienų įmonių aktualios kainos su konkurentų jau nebetaikomomis kainomis.
Naudoti „ankstesnė kaina“, „sumažinta nuo“ ir nubrauktą aukštesnę kainą rekomenduojama tik tuomet, jei ją anksčiau taikė pats reklamos davėjas.
