„The City of Dreams Mediterranean“ yra Honkonge įsikūrusios azartinių lošimų bendrovės „Melco“ sumanymas.
Bendrovės generalinis direktorius Lawrence'as Ho (Lorensas Ho) teigė, kad idėja statyti šį kurortą jam kilo, kai prieš 16 metų jis lankėsi Kipre, kur dalyvavo vestuvėse.
Kompleksas pietiniame pakrantės mieste Limasolyje buvo statomas trejus metus ir kainavo daugiau nei 637 mln. eurų. Šiuo metu jame dirba 2 000 darbuotojų.
Manoma, kad jis pakeis situaciją svarbiame turizmo sektoriuje, nes padės išspręsti sezoniškumo problemą ir pritraukti turistų iš netoliese esančio Izraelio, Persijos įlankos regiono ir tolimesnių šalių.
„Jis leis Kiprui atverti naujas rinkas Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose“, – antradienį vykusiame oficialiame atidaryme sakė L. Ho.
„Atsiveria daug naujų galimybių“, – sakė „Melco Resorts and Entertainment“ vadovas.
„Pirmasis įspūdis yra stiprus ir ilgalaikis. Atvykome į vestuves ir mums labai patiko“, – pridūrė jis.
„The City of Dreams Mediterranean“ nekilnojamojo turto valdytojas Grantas Johnsonas (Grantas Džonsonas) sakė, kad projekte numatyta saulės energijos sistema, gaminanti 1,2 MW atsinaujinančios energijos šioje saulėtoje saloje.
„Tai didžiausias tokio tipo kurortas Europoje“, – sakė jis.
Kompleksas primena inkų šventyklą, iš jo atsiveria vaizdas į jūrą netoli Limasolio – miesto, kuris dėl savo populiarumo tarp rusų kartais vadinamas Maskva prie Viduržemio jūros.
Keturiolikos aukštų viešbutyje yra 7 500 kvadratinių metrų ploto lošimų erdvė, kurioje yra 100 stalų ir 1 000 lošimo automatų.
Pirmojo „Melco“ viešbučio, atidaryto už Azijos ribų, projektas vėlavo iš pradžių dėl koronaviruso pandemijos, paskui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Europos Sąjungos sankcijų bei kelionių draudimo Rusijai.
„Melco“ tikisi, kad rusai, kurie paprastai sudaro penktadalį Kipro turistų, bus vieni geriausių klientų.
Prieš COVID-19 pandemiją 2019 metai Kipro turizmui buvo rekordiniai – 3,97 mln. lankytojų saloje išleido 2,68 mlrd. eurų.
Turizmas yra svarbi Kipro ekonomikos varomoji jėga ir sudaro apie 15 proc. Kipro bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lošimo namai Kipre buvo legalizuoti 2015 metais. Tam priešinosi įtakinga Graikijos Stačiatikių Bažnyčia, o buvęs kairiųjų pažiūrų prezidentas Demetris Christofijas (Demetris Christofias) baiminosi, kad jie kenks moralei.
Susirūpinimą taip pat kelia galimas pinigų plovimas, o vienas Kipro graikų kovos su pinigų plovimu specialistas praėjusiais metais naujienų agentūrai AFP sakė, kad lošimo namai yra opi tema saloje.
Kipro finansų ministerija agentūrai AFP teigė, kad kova su pinigų plovimu yra sudėtingas ir nuolatinis procesas.
„Pareigūnai nuolat dirba (...) ir mažina riziką“, – pridūrė ministerija.
