Ekspertų teigimu, nuomos pasiūla Lietuvoje didelė, todėl kainos neauga ir netgi šiek tiek mažėja. Taip pat atsiranda nemažai iššūkių butų nuomotojams bei išryškėja trumpalaikės nuomos tendencija.
NT rinkos ekspertas, „Real Data“ vadovas Arnoldo Antanavičiaus mano, kad pokyčius būstų nuomos rinkoje labiausiai veikia paklausos ir pasiūlos santykis.
„Nuomos kainos yra rinkos pasiūlos-paklausos balanso rezultatas. Prieš 5 metus buvo pakankami ryški problema – nuomos kainos sparčiai augo, kadangi nebuvo pakankamai pasiūlos. Lietuvos ekonomika, rinka, darbingumas pradėjo atsigauti, mažėti nedarbo lygis, atsirado gyventojų judėjimas ir didmiesčiuose, ypač Vilniuje, atsirado būsto poreikis. Paaiškėjus, kad nelabai to būsto nuomos yra, ir pradėjo kainos kilti. Tačiau per tą laikotarpį vystytojai pristatė, investuotojai pripirko butų ir tą pasiūlą suspėjo subalansuoti. Tai šiuo metu nuomos rinka yra pasiekusi savo įsisotinimą, bet kol Vilnius vis dar augntis miestas, tai paklausa būsto nuomai išlieka“, – paaiškino A. Antanavičius.
Tačiau ekspertas pridūrė, kad nuomojamų butų kainų kėlimas yra riboto potencialo ir čia dažnai pralaimi patys nuomotojai. Pasak jo, nuomos kainai neatitikus kliento galimos skirti pajamų dalies, yra randama pigesnė alternatyva, o investavę šeimininkai privalo ieškoti naujų gyventojų arba keisti už nuomą nusistatytus piniginius lūkesčius.
„Luminor“ banko ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas, vertindamas pajamų ir nuomos kainų santykį, išskyrė ryškų pastarųjų atotrūkį.
„Vertinant pajamų ir nuomos santykį Vilniuje, sostinė smarkiai išsiskiria kaip tikrai aukštų kainų miestas. Pajamos čia yra pakankamai žemos, lyginant su nuomos kainomis. Žvelgiant dešimties metų laikotarpiu, kaina už nuomą neišvengiamai turi augti lėčiau nei gyventojų pajamos, tai yra faktas. Jeigu vidutinis atlyginimas augtų 5 proc., tai nuomos kaina turėtų kilti ne daugiau 1 ar 2 proc.“, – prognozavo ekonomistas.
Neverta didinti nuomos mokesčio
Dėl šios priežasties ypač turėtų susirūpinti į nekilnojamąjį būstą nuomai investuojantys asmenys. Ž. Mauricas perspėja, kad vienodėjant kainų ir pajamų augimo santykiui pajamos iš nuomos gali neatitikti lūkesčių.
Pasak jo, netgi dabar, kai nuomos kainos akivaizdžiai viršija pajamas, metinis vidutinis nuomojamo būsto pelningumas yra 4 procentai, teigė Ž. Mauricas.
„Ir tai yra pajamos, o ne pelnas. Skaičiuojant grynąjį pelningumą, reikia atmesti išlaidas būsto remontui, pagerinimam, kurie yra neišvengiami. Taip pat reikia turėt omeny, kad labai dažnai nepavyksta išnuomoti būsto visą laiką. Kai keičiasi nuomininkai, dažniausiai vienas ar dveji mėnesiai iškrenta, tuomet reikia mokėti mokesčius valstybei, tai pat ir, jeigu samdomas, agentui. Reali grąža po visų atskaitymų yra vos 1-2 proc.“,– komentavo „Luminor“ banko ekonomistas.
Ž. Maurico manymu, pelno iš nuomos praktiškai nėra ir vieninteliu pelno šaltiniu tampa lūkestis, kad turto kaina augs. Tačiau taip pat pateikė populiarėjančio nuomos modelio alternatyvą.
„Galbūt labiau atsiperka trumpalaikė nuoma per „Airbnb“, kur yra didesni įkainiai. Arba tuo atveju, kai į būstą nėra investuojama, pavyzdys – močiučių bobučių būstai“,– bet priminė, kad nuomininkų reikalavimai auga ir pelningumas visgi yra nedidelis.
Panašios nuomonės laikosi ir A. Antanavičius.
„Vis dar yra žmonių, perkančių būstą nuomai, taiga pasiūla vis dar auga ir panašu, kad tampa pertekline. Tai apsunkina nuomos procesą. Nepasimoka ilgai tuščių laikyti butų, ypatignai artėjant šaltajam sezonui, kadangi būtų papildomų išlaikymo kaštų. Jau pernai tam tikros korekcijos matės į mažesnę puse – nuomininko naudai. Manau, kad šiemet irgi kartosis“,– norintiems išsinuomoti gerą žinią pranešė A. Antanavičius.
Daugiau perka nei nuomojasi
Kaip parodė naujausia Swedbank“ atlikta būsto rinkos analizė Baltijos šalyse,didžioji Lietuvos gyventojų dalis, netgi 80 procentų, gyvena nuosavame būste ir tik penktadalis lietuvių renkasi nuomininko etiketę.
Tokį gyvenimo būdo modelį, Ž. Maurico tvirtinimu, nulemia didesnis finansinio saugumo poreikis. Pagrindine investicija tampa nekilnojamasis turtas, nes, anot jo, žmonės nori užsitikrinti stogą virš galvos iškilus finansiniams iššūkiams.
„Lietuvoje socialinės apsaugos sistema yra silpna, didelė pajamų nelygybė, didesnė negu Latvijoje ir gerokai didesnė negu Estijoje. Sovietmečio, pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio, vėliau krizės patirtis nulėmė, kad žmogus nori finansinio stabilumo“,– tv3.lt portalui komentavo Ž. Mauricas.
O A. Antanavičius paaiškino, kad nekilnojamojo turto pardavimus skatina palankios paskolų sąlygos – tai nedidėlės palūkanos, bei negriežtaa kreditų suteikimo tvarka.
„Iki šiol galima pakankami nesunkiai gauti paskolą, tai žmonės nesureikšmina, kad tų pinigų, kuriuos reikės sumokėti per 20 ar 30 metų, tiesiog psichologiškai ateities pinigų srautą linkęs kitaip vertinti negu šiandienos. Lengvas pinigų davimas ir prieinamumas paskatina žmones paimti paskolą, nusipirkti būstą ir per daug nesukti galvos“,– sakė A. Antanavičius.
