Kito teatro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas teigė, kad kino teatrai išgyvena, ko gero, sunkiausius laikus. Vasarą lankytojų srautas susitraukė 4–5 kartus, tad įmonei teko atleisti 7 darbuotojus.
„Rugsėjį jaučiamas šioks toks atsigavimas, tačiau lankytojų skaičius, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, vis tiek mažesnis 50 proc.“, – pastebėjo specialistas.
Daugėja filmų piratavimo atvejų
Anot jo, žiūrovų srautai sumažėjo dėl keleto priežasčių.
„Dalis žiūrovų vis dar prisibijo viruso, todėl vengia lankytis kino teatruose. Taip pat vieno seanso metu galime sutalpinti mažiau žiūrovų, nes jie turi sėdėti 1–2 metrų atstumu vienas nuo kito. Be to, buvo nukeltos didžiųjų Holivudo kino studijų premjeros, kurių pėdomis seka ir Lietuvos kino kūrėjai. Šiuo metu naujų filmų gauname du kartus mažiau, negu, kad gaudavome prieš koronaviruso pandemiją“, – priežastis aiškino R. Bilinskas.
Jo teigimu, anksčiau visos premjeros pasirodydavo pirmiausiai kino teatre, vėliau interneto platformose.
„Dabar iš karto po premjeros kino salėse filmas rodomas ir interneto platformose. Arba apskritai filmas rodomas tik internete. Šia situacija labiausiai naudojasi piratai, nes iš internetinių filmų platformų „nudžiauti“ filmą yra gana lengva“, – teigė R. Bilinskas.
Pasak jo, kino teatro repertuare šiuo metu kas dieną rodoma daugiau negu 10 pavadinimų filmų. Per dieną įvyksta apie 30 seansų.
„Tačiau vasarą būdavo, kad per dieną pusė jų neįvyksta, nes nesusirenka nė vienas žiūrovas. Vakare situacija pagerėdavo, sulaukdavome iki 10 žiūrovų. Pasirodžius filmo „Tenet“ premjerai, žiūrovų skaičius gerokai išaugo. Tikimės kurį laiką jis toks ir išliks“, – pastebėjo R. Bilinskas.
Lankytojų skaičių mažina ribojimai
Kito kino teatro „Forum Cinemas“ direktorius Gintaras Plytnikas teigė, kad kino teatrus žudo ne baimės ar paklausa, o ribojimai.
„Šiuo metu mažėjant pertekliniams ribojimams lankytojų daugėja. Tačiau visą vasarą kino salės buvo pustuštės, nes privalėjome užtikrinti 2 metrų atstumą tarp žiūrovų. Tik ketvirtadalis salės būdavo užpildyta.
Valdžia taip ir neišgirdo kino teatrų asociacijos beldimo į duris, kad mes esame ne „renginys“, o specifinė, saugi, viešo buvimo vieta su puikia ventiliacija, higienos taisyklėmis“, – pasakojo kino teatro direktorius.
Anot jo, Skandinavijoje, Baltijos šalyse jau vasaros viduryje buvo taikoma 1 metro atstumo laikymosi taisyklė, o Lietuvoje ji įvesta tik rugpjūčio pabaigoje.
„Dabar salėse žiūrovai laikydamiesi 1 metro atstumo gali sėdėti šachmatine tvarka. Tai reiškia, kad jau pusė salės galima užpildyti. Taip pat žiūrovų srautas padidėjo pasirodžius ir naujiems filmams – „Tenet“, „Troliai 2“, „Grenlandija: išlikimas“, – pastebėjo G. Plytnikas.
Pasak jo, dėl patirtų sunkumų teko atleisti darbuotojus, nes nebeliko subsidijų (arba jos buvo nepakankamos). Sumažėjusios pajamos neleido išlaikyti tokio paties darbuotojų skaičiaus.
„Tiesa, su įmonės darbo taryba (darbuotojais) ir savininkais yra sutarta, kad bus atleista tik 20 proc. darbuotojų. Labai tikimės, kad kino teatrų vėl neuždarys ir šį likusį darbuotojų skaičių galėsime išlaikyti savo jėgomis“, – teigė G. Plytnikas.
Kino premjeros nukeltos
Lietuvos kino centro Filmų sklaidos skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė pastebėjo, kad prasidėjus koronaviruso pandemijai keitėsi ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kino teatrų repertuarai, taip pat sumažėjo ir žiūrovų srautai.
„Naujų filmų pasiūla sumažėjo, nes buvo sustojusi visa pasaulinė kino rinka. Todėl išpopuliarėjo internetinės filmų platformos.
„Kino pavasario“ festivalis taip pat persikėlė į internetą. O žiūrovai ėmė teikti pirmenybę ne komerciniam, bet autoriniam turiniui, kuris anksčiau pritraukdavo tik 20 proc. žiūrovų. Tai lėmė, kad komercinio kino pasiūla sumažėjo, didžiosios kino studijos nebeturėjo galimybių kurti naujų filmų“, – pasakojo specialistė.
Pasak jos keitėsi ir filmų platinimo strategijos.
„Pavyzdžiui, lietuvių kūrėjai pirmiausia filmus rodydavo festivaliuose, o tik vėliau interneto platformose ir galiausiai televizijose. Dabar populiarėja hibridinis filmų platinimas, kai jie rodomi tiek festivaliuose, tiek internetinėse platformose, – pastebėjo D. Butnoriūtė.
Anot specialistės, egzistuoja galimybė, kad internete filmus gali pavogti piratai. Tačiau internetinės platformos, pasak jos, dabar tai bene vienintelė galimybė platintojams sugeneruoti tam tikras pajamas.
„Be to, atsirado nemažai naujų kino platformų, kurios geba apsisaugoti.
O filmus piratavo žmonės jau seniai. Pavyzdžiui, juk dar prieš ateinant filmui „Parazitas“ į Lietuvos rinką, jis jau buvo pavogtas ir įgarsintas piratų. Tad nuo to nė vienas filmas nėra apsaugotas. Padėti gali tik žiūrovų sąmoningumas“, – teigė D. Butnoriūtė.
Ji pastebėjo, kad nepaisant pandemijos filmai vis tiek yra kuriami.
„Žinoma, daugelį filmavimų ir premjerų teko atidėti. Tačiau sustabdytiems projektams yra skiriama parama, tad filmas nors ir vėliau, bet vis tiek pasirodys.
Dauguma filmavimų buvo perkelti, tačiau projektai ir toliau yra vykdomi, filmai nebuvo atšaukti. Ilgiausias pauzes ko gero tenka daryti tiems filmų kūrėjams, kurie bendradarbiauja su užsienio kūrėjais, nes šiuo metu kyla sunkumų dėl kelionių“, – pasakojo D. Butnoriūtė.
