Remiantis „Dataforce“ duomenimis, 2024 m. Kinijos elektromobilių gamintojai patyrė pirmąjį metinį pardavimų nuosmukį nuo savo įžengimo į Europos rinką – elektromobilių registracijų skaičius sumažėjo 3,5 proc.
Bendra šių gamintojų rinkos dalis Europoje siekė apie 8,5 proc. Gruodis tapo antru mėnesiu, kai Europos Sąjunga taikė galutinai patvirtinus papildomus importo muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, teigdama, kad valstybinė parama šiems gamintojams suteikia nesąžiningą konkurencinį pranašumą.
Papildomi muitai padidino kai kurių modelių, pavyzdžiui „MG 4“ kainą, mat vyriausybės valdomas „SAIC“ valdomas prekės ženklas buvo apdovanotas papildomu 45 proc. siekiančiu importo muitu. Jo dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į Kinijos vyriausybės įsitraukimą ir teikiamos pagalbos naudą gamintojų veikloje.
Kinijos gamintojų pardavimai Europoje (2024 m. gruodis)
- BYD – 5 408 (+111 %)
- MG – 4 438 (-64 %)
- Xpeng – 1 390 (+104 %)
- Great Wall – 429 (ND)
- Omoda – 427 (ND)
- Leapmotor – 393 (+155 %)
- Visi Kinijos prekių ženklai – 13 425 (-22 %)
Rinkos lyderių kaita
Valstybės kontroliuojamam „SAIC“ koncernui priklausantis „MG“ ne vieną mėnesį buvo mėgstamiausias Kinijos elektromobilių gamintojas Europoje, tačiau po birželį vykusio sandėlio išpardavimo „MG“ pozicijos Europoje sumenko.
Tuo tarpu „BYD“ sugebėjo išlaikyti stabilų plėtros tempą, nepaisant to, kad šios markės elektromobiliams taikomas papildomas 17 proc. importo muito tarifas.
„BYD“ aktyviai plečia atstovybių tinklą Europoje. „BYD“ neseniai įžengė į Graikijos rinką, pasirašė partnerystės sutartį su Prancūzijos automobilių nuomos bendrove „Ayvens SA“. „BYD“ taip pat paskelbė žengianti į Baltijos šalių rinkas, kuriose automobilių prekybą tikimasi pradėti dar šiemet.
„BYD“ taip pat aktyviai ieško būdų kaip galėtų išvengti Europos Sąjungos importo muitų. Bendrovė planuoja statyti gamyklą Vengrijoje, taip pat ketina investuoti 1 mlrd. JAV dolerių į naują gamyklą Turkijoje.
Kiti gamintojai taip pat neatleidžia kojos nuo akceleratoriaus. „Xpeng“ šiuo metu didžiausią dėmesį skiria Danijos, Norvegijos ir Nyderlandų rinkoms, kurios turi didžiausią elektromobilių rinkos augimo potencialą.
Kainų skirtumai ir konkurencinė kova
Prekybos ginčai apsunkino Kinijos gamintojų plėtrą Europoje ir JAV, tačiau Kinijos vidaus rinkoje vietos gamintojų elektromobiliai sparčiai užima dominuojančią poziciją. Kinijos gamintojai taip pat stiprina pozicijas besivystančiose rinkose, kuriose jų automobiliai yra gerokai pigesni nei Europoje.
Europos vairuotojai, deja, šių naudų nepajus. Pavyzdžiui, „BYD Atto 3“ Vokietijoje kainuoja nuo 37 990 eurų, tuo tarpu Kinijoje – net 44 proc. pigiau.
Nepaisant to, net ir taikant papildomus importo muitus, „Atto 3“ vis dar yra pigesnis nei šiek tiek didesnis „Volkswagen ID.4“, kurio kaina Vokietijoje siekia 40 335 eurų, o Lietuvoje – nuo 42 341 euro.
Nors kainos pranašumas nebėra didelis, tačiau būtent jis suteikia „BYD“ pasitikėjimo savo jėgomis, mat europiečiai yra vis tiek linkę sumokėti už produktą, kuris netiesiogiai naikina darbo vietas Europoje.
Kinijos vyriausybės vilionėms pasidavę vakarų gamintojai taip pat yra įvelti į naujų ES muitų pinkles. Visgi, didesni muitai galioja visiems Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, todėl tokie modeliai kaip „BMW iX1“, „Tesla Model 3“ ar „Polestar 2“ Europoje yra brangesni negu to norėtų patys gamintojai.
Gindami vien tik savo interesus, vakarietiškų gamintojų vadovai stojo į tą pačią barikadų pusę su Kinijos gamintojai, kurie siekia panaikinti didesnius ES importo muitus, nepagalvodami, kad šis sprendimas tik dar labiau sustiprins Kinijos, o ne jų pačių pozicijas.
