Gegužės mėnesį Rusijos naftos importas, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 55 proc. ir pasiekė rekordinį lygį, išstumdamas Saudo Arabiją iš didžiausio Kinijos tiekėjo pozicijos.
Kinija padidino rusiškos naftos pirkimą, nepaisant to, kad paklausa dėl koronaviruso apribojimų ir lėtėjančios ekonomikos sumažėjo.
Vasario mėnesį Kinija ir Rusija pareiškė, kad jų draugystė „neturi ribų“.
O Kinijos bendrovės, įskaitant valstybinę naftos perdirbimo milžinę „Sinopec“ ir valstybės valdomą „Zhenhua Oil“, pastaraisiais mėnesiais padidino rusiškos naftos pirkimą, nes kompanijoms buvo pasiūlytos didelės nuolaidos, mat pirkėjai Europoje ir JAV vengė Rusijos energijos, laikydamiesi sankcijų dėl karo Ukrainoje.
Kinijos generalinės muitinės administracijos duomenimis, praėjusį mėnesį importas į Kiniją siekė beveik 8,42 mln. tonų, įskaitant Rytų Sibiro Ramiojo vandenyno naftotiekiu pumpuojamą naftą ir krovinius, gabenamus jūra.
Tai nustūmė Saudo Arabiją su 7,82 mln. tonų importo į antrąją vietą. Anksčiau ji buvo didžiausias Kinijos naftos tiekėja.
Kovo mėnesį JAV ir Jungtinė Karalystė pareiškė, kad uždraus rusišką naftą, Europos Sąjunga siekia nutraukti priklausomybę nuo rusiškų dujų, taip Vakarai stiprina ekonominį atsaką dėl invazijos į Ukrainą.
Degalų kainoms sparčiai augant, ne tik dirbantys vairuotojais pildo degalų atsargas, pastebėjus palankų pasiūlymą. Lygiai taip ne tik Kinija pasinaudojo Rusijos siūlomomis nuolaidomis, Rusija stengiasi įgyti naujų klientų; Indija taip pat didina pirkimus.
Tai, kartu su sparčiai augančiomis žaliavinės naftos kainomis, padėjo Rusijai iš tikrųjų padidinti savo pajamas iškart po invazijos į Ukrainą.
Be to, Kinijai įprastai perkant 10 barelių rusiškos naftos, tuo pat metu Jungtinė Karalystė ir JAV nusipirkdavo po vieną barelį. Maskvai gali būti nesunku užpildyti bent dalį trūkumo, šioms dviem šalims savo užsakymus perkeliant kitur.
Tačiau jau dabar Rusijos pajamos iš naftos pradėjo mažėti – ir tai dar labiau sustiprės, kai vis daugiau Europos valstybių ieškos alternatyvių energijos šaltinių.
Tuo tarpu Ukrainos prekybos atstovas griežtai įspėja tuos, kurie pasirenka iš Rusijos pirkti daugiau. Tarasas Kachka sakė, kad Maskva „viską paverčia ginklu“, naudoja šalių priklausomybę kaip priemonę manipuliuoti ir laikyti jas išpirkos sąlygomis. Tačiau, kadangi šiuo sudėtingu metu jos siekia (santykinai) palankaus sandorio, šio įspėjimo gali būti nepaisoma.
Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad šis žingsnis nukreiptas prieš „pagrindinę Rusijos ekonomikos arteriją“.
Energijos eksportas yra gyvybiškai svarbus Rusijos pajamų šaltinis, tačiau tokie sprendimai greičiausiai turės įtakos ir Vakarų vartotojams.
Praėjusią savaitę analitinio centro „Centre for Research on Energy and Clean Air“ parengtoje ataskaitoje teigiama, kad per pirmąsias 100 dienų nuo šalies invazijos į Ukrainą, Rusija iš iškastinio kuro eksporto gavo beveik 100 mlrd. dolerių (95 mlrd. eurų) pajamų, nepaisant to, kad gegužę eksportas sumažėjo.
Europos Sąjungai teko 61 proc. šio importo, kurio vertė siekė apie 59 mlrd. dolerių (56 mlrd. eurų).
Iš esmės, Rusijos naftos ir dujų eksportas mažėja, o Maskvos pajamos iš energijos pardavimų nuo kovo mėnesį pasiekto aukščiausio lygio taip pat sumažėjo, tuomet jos siekė gerokai daugiau nei 1 mlrd. dolerių (0,95 mlrd. eurų) per dieną.
Tačiau per pirmąsias 100 dienų pajamos vis tiek viršijo karo Ukrainoje išlaidas – CREA apskaičiavo, kad Rusija invazijai išleidžia apie 876 mln. dolerių (832 mln. eurų) per dieną.
Pirmadienio duomenys taip pat parodė, kad Kinija praėjusį mėnesį importavo 260 tūkst. tonų Irano naftos – tai trečioji Irano naftos siunta nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio.
Kinija ir toliau perka Irano naftą, nepaisant JAV sankcijų Teheranui.
