Prasidėję namų modernizavimo procesai neretai kelią siaubą: kas ir už ką atsakingas? Patekę į tokią situaciją butų savininkai kartais turi suktis kaip pelytės rate, kad rastų nors menkiausią išeitį.
Klaipėdos bendrijų administratorius Sigitas Remėza būstų savininkams pataria atidžiai rinktis įkurtos butų savininkų bendrijos pirmininką.
„Šiuo metų butų savininkai savo bendrijos pirmininku dažniausiai išrenka tuos žmones, kurie neturi darbo arba pagarbaus amžiaus asmenis. Tačiau nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės “, – ekonomika.lt surengtoje vaizdo konferencijoje sakė penkių Klaipėdos daugiaaukščių namų administratorius S. Remėza.
S. Remėza – samdomas darbuotojas, sukaupęs nemažai namo administravimo ir su renovacija susijusios patirties.
Reikėtų egzaminų
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad bendrijos pirmininkas tai ne garbės asmuo ir ne grožio konkurso laureatas.
„Butų savininkų bendrijos pirmininkas turi išmanyti finansus, buhalteriją, teisę. Geriausia būtų, kad kandidatuojantys į tokias vietas išlaikytų tam tikrus egzaminus. Žinoma, septyniasdešimtmetis namo gyventojas galbūt daug padarė namo gerovei, bet reikia mokėti profesionaliai tvarkytis“, – sako J. Antanaitis.
Pirmininkas – ne savanoris
„Taisyklės numato, kad modernizavimo ir atnaujinimo projekto administratorius gali būti ir bendrijos pirmininkas. Jis turi išmanyti reikalą, nes mes jam patikime ne tik savo turtą, bet ir milijonus, skirtus būsto modernizavimui“, – sakė J. Antanaitis.
Kitaip tariant, bendrijos pirmininkas yra konkurso būdu darbo vietą laimėjęs žmogus, kuriam turi būti mokamas atlyginimas. „Alga negali būti mažesnė nei minimalus mėnesio atlyginimas, numatomas darbo laikas, sudaroma darbo sutartis. Darbo kodekse jau senai panaikinta savanoriško darbo sąvoka. Bendrijos pirmininkas – samdomas asmuo. Jis toks pat įmonės vadovas, koks yra ir bet kokios kitos įstaigos. Kiti darbuotojai – buhalteriai, šilumos tinklų prižiūrėtojai – samdomi, o ne renkami“, – komentavo J. Antanaitis.
Sprendžia bendrija
Butų savininkų bendrija turi ypatingą juridinį statusą ir visus iškilusius sunkumus turi spręsti visuotiniame narių susirinkime. „Niekas nei iš savivaldybės, nei iš prokuratūros negali kištis. Darbo inspekcija gali kontroliuoti, ar yra darbo sutartys, mokesčių inspekcija – ar visi mokesčiai mokomi valstybei, savivaldybė – ar bendrija tinkamai vykdo įstatymus, statybos inspekcija – ar bendrijos pirmininkas tinkamai organizuoja veiklą“, – informavo J. Antanaitis.
Nelanko kursų
Pasak J. Antanaičio, Vilniaus miesto savivaldybėje kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį rengiami butų savininkų bendrijų pirmininkų susirinkimai.
„Vilniuje yra 1 117 bendrijų. Į pasitarimą ateina nuo 20 iki 30 žmonių. Mes juos konsultuojame, diskutuojame dėl iškilusių sunkumų. Dažnai pirmininkai klausia, ar gerai elgiasi, ar pagal galiojančius įstatymus. Dažnai sako, kad jiems neramu, nes bijo, ką nors padaryti ne taip. Pirmininkai turi išklausyti specialius kursus, o į pasitarimus jų ateina tik saujelė. Jis juk puoselėja buto turtą, kurio vertė, pavyzdžiui, 600 tūkst., o bendra namo vertė – pusė milijardo!“ – komentavo J. Antanaitis.
„Bendrijų pirmininkai turi išmanyti ir techninę statybų dalį. Planuojame, kad iš 35 mln. litų, skirtų informacijai apie būsto modernizavimą viešinti, bus paskirta ir pirmininkams ruošti“, – teigė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus pavaduotojas Algirdas Čepas.
Faktai:
Atnaujinta 200 namų, o renovuoti reikėtų 28 tūkst.
Neapšiltintuose namuose sunaudojama nuo 1,5 iki 4 kartų daugiau šilumos.
Norint atnaujinti 70 proc. pastatų, kaip numatyta programoje, kasdien turėtų būti atnaujinama po 10.
