Trūkstamas lėšas Finansų ministerija skolinasi, o už gautas paskolas moka palūkanas kreditoriams. Jeigu šiuos pinigus gautų Lietuvos gyventojai, paskolinę lėšų valstybei, jiems atitektų nemenka suma.
Tačiau, kitaip nei daugelyje užsienio šalių, Lietuvoje nėra paprasto būdo gyventojams skolinti pinigus valstybei ir iš to uždirbti palūkanų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad už paimtas paskolas pernai sumokėjo 255,6 mln. eurų. Padalijus šią sumą 2,8 mln. Lietuvos gyventojų, kiekvienam išeitų vidutiniškai po kiek daugiau nei 91 eurą.
Kitur skolinasi iš gyventojų
Paskolas turintiems ar jas planuojantiems imti gyventojams palūkanos pastaruoju metu gerokai išaugo. Tačiau už pinigų laikymą indėliuose bankai jiems beveik nieko nemoka.
Pasiteisinimas tam – „perteklinis likvidumas“. Tai yra, bankams nereikia kovoti tarpusavyje dėl indėlių pritraukimo ir dėl to palūkanos už juos nekeliamos.
Bendrovės „Invl Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė socialiniame tinkle atkreipė dėmesį, kad ir politikų linksniuojamas „perteklinis likvidumas bankų sistemoje“ atsirado dėl centrinių bankų ir vyriausybių į ekonomiką įlietų pinigų per pandemiją ir pernai kovojant su infliacija.
„Kroatija perteklinio likvidumo bankuose problemą sprendžia mažmeniniams investuotojams pasiūlydama paskolinti valstybei poros metų terminui už gerokai aukštesnes palūkanas nei siūlo bankai. Susidomėjimas šiuo instrumentu gerokai viršijo pirminius lūkesčius“, – pastebėjo ekonomistė.
Ji pasidalijo vietos žiniasklaidos straipsniu, kuriame Kroatijos ekonomikos ministras Davoras Filipovičius sako, kad investavimas į vyriausybės obligacijas yra geresnis pasirinkimas nei pinigų laikymas indėliuose:
„Kai laikai savo pinigus banke, gauni palūkanas, kurios vos viršija nulį. Šiuo atveju valstybė siūlo obligacijas, kurių palūkanos yra 3,25 proc. ar gal net didesnės.“
Skelbiama, kad šia priemone pasinaudojo per 43 tūkst. Kroatijos gyventojų. Savo valstybei jie iš viso paskolino 1,3 mlrd. eurų.
Kad būtų su kuo palyginti, Lietuvos banko duomenimis, šių metų pradžioje mūsų šalies gyventojai visose kredito įstaigose laikė per 26 mlrd. eurų indėlių.
Siūlo paprastą alternatyvą
Ekonomistas Raimondas Kuodis taip pat pastebi, kad vyriausybės skolinasi už nemažus procentus, o gyventojai gauna apie nulį.
„Tai kai kurios valdžios bando tai spręsti“, – turėdamas galvoje Kroatijos pavyzdį sako ekonomistas.
Jis retoriškai klausia, gal vietoje esą liūdnai pagarsėjusių taupymo lakštų Lietuvai reikėtų įgyvendinti 20 metų senumo „1-3-6-12“ siūlymą.
Pasak R. Kuodžio, neortodoksinė ekonomika teigia, kad esmė ne kiek, o kam mokamos palūkanos (ar joms mokami pinigai lieka vietoje ar iškeliauja į užsienį). Jeigu palūkanos atitenka šalies rezidentams, tai būtų daugiau apskaitos klausimas, o ne reali problema.
„Deja, Lietuva, nepaisant pastangų, su siūlyta „1-3-6-12“ sistema skolindavosi daugiausia ne viduje, todėl visuomenė jusdavo padarinius didelių palūkanų per skurdesnę socialinę apsaugą ar mažesnes biudžetininkų algas“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, Vyriausybė galėtų atsidaryti kelias sąskaitas, kurios baigtųsi skaičiais 1,3,6 ir t.t., o žmonės ir įmonės galėtų į jas pervesti norimas sumas, taip paskolinant vyriausybei atitinkamai 1, 3, 6, 12, 24, 120 etc. mėnesių terminui.
„Pasibaigus terminui, paskolintos sumos su palūkanomis tiesiog atšoktų atgal į sąskaitą. Ir jokių brangių neefektyvių taupymo lakštų, kurie neaišku, kiek kainavo“, – komentavo R. Kuodis.
Įgyvendina sistemos valdymo modelį
Finansų ministerija neneigė, kad šiuo metu neturi paprasto instrumento, kaip būtų galima skolintis iš gyventojų ir palūkanas mokėti jiems.
„Kaip jau esame minėję, Finansų ministerija šiuo metu įgyvendina bendros iždo sąskaitos sistemos valdymo modelį, kuris leis racionaliau ir efektyviau valdyti valstybės pinigus – panaudoti laikinai laisvą likvidumą, mažinti trumpalaikį skolinimąsi ir skolinimosi išlaidas bei investuoti turimas lėšas.
Svarstoma ir ieškoma galimybių, kad šio modelio įgyvendinimas sudarytų sąlygas, pasiūlyti ir skolinimosi gyventojams priemonę, kuri būtų ir konkurencinga rinkoje, ir ne per brangi administruoti, palyginus su kitomis skolinimosi valstybės vardu priemonėmis“, – komentare nurodė ministerija.
Pasak jos specialistų, planuojama iki šių metų vidurio baigti techninių, teisinių ir ekonominių alternatyvų analizę ir pasirinkti priimtiną variantą. Esą tuomet būtų preliminariai aiškus ir pasirinkto varianto įgyvendinimo terminas.
Ministerijos skaičiavimais, 2022 m. palūkanos už visus valstybės prisiimtus skolinius įsipareigojimus tiek vidaus, tiek užsienio rinkose (išplatintus Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) arba paimtas paskolas) sudarė 255,6 mln. eurų.
Pernai palūkanų už Vyriausybės taupymo lakštus (VTL) nebuvo išmokėta, nes 2022 m. ir šiuo metu visos likusios VTL emisijos yra su 0 kuponu. Indikuoti, kiek palūkanų gyventojai gavo už VVP, įsigytus antrinėje rinkoje, ministerija esą neturi galimybės.
pabėgėliais iš Irako, Sirijos?!? Jie kažkur uždariti sėdi kalėjime, o haholams laisvę, viskas nemokamai, net be teho, draudimo gali važinėti be taloneliu. Bl kas per žmonija išaugo pas tol Lietuvoj