Ar yra kokia nors prasmė atsakyti į kelis papildomus elektroninius laiškus ir užsibūti įstaigoje vieną kitą papildomą valandą?
Vienos papildomos valandos nepakaks, kad galima būtų gerai atlikti užduotį, tačiau per ilgai sėdint įstaigoje darbuotojams pradeda trūkti poilsio ir pamažu krinta jų efektyvumas, portale „Fortune“ rašo Laura Vanderkam.
Konkurencingos ekonomikos aplinkoje, kurioje žmonės vis dar vertina šeimą ir poilsį, atsakymas į klausimą, koks yra optimalus darbo valandų skaičius, galėtų įmonei suteikti strateginį pranašumą. Todėl nenuostabu, kad šiuo klausimu yra daug skirtingų nuomonių.
Niujorko miesto meras Michaelas Bloombergas per diplomų įteikimą studentams teigė, kad „nėra nieko blogo iš ryto darbe pasirodyti pirmam ir vakare palikti įstaigą paskutiniam.“
Jasonas Friedas ir Davidas Heinemeieris didelio susidomėjimo sulaukusioje knygoje „Rework“ rašo, kad darboholikai nėra didvyriai.
„Jie neišgelbsti pasaulio, jie paprasčiausiai išeikvoja savo energiją, – teigia knygos autoriai. – Tikrieji didvyriai jau sėdi namie, nes atrado greitesnį būdą darbams atlikti.“
Norėdami pateikti konkretesnių duomenų Harvardo verslo mokykla, Londono ekonomikos mokykla ir kitos institucijos neseniai pradėjo tyrimą, kuriuo bandoma atrasti ryšį tarp kompanijų generalinių direktorių darbo valandų skaičiaus ir tų kompanijų rezultatų. Iki šiol ištirtos tik didžiosios Italijos kompanijos ir jų vadovų darbo laikas.
Harvardo universiteto profesorė Raffaella Sadun teigė, kad buvo atrastas glaudus ryšys tarp kompanijų vadovų darbe praleistų valandų ir įmonės produktyvumo (išreikšto pajamomis, tenkančiomis vienam darbuotojui) bei pelningumo. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad M. Bloombergas buvo teisus.
Tiriant taip pat atrasti produktyvumo skirtumai, kylantys iš to, kaip kompanijų vadovai praleidžia šias darbo valandas. Susitikimai su darbuotojais skatina didesnį produktyvumą, tačiau to negalima būtų pasakyti apie vadovų susitikimus su konsultantais ar kitais kompanijoje nedirbančiais asmenimis.
Tyrimas atliktas apklausiant kompanijų vadovų asistentus, tad, pasak R. Sadun, jame neatsispindi vadovų valandos, kiek jie dirbo savaitgaliais ar atliko užduočių namie. Italijos kompanijų vadovai dirba mažiau valandų nei įprastai kompanijų vadovai, tačiau R. Sadun nemano, kad dėl to italus galima laikyti tinginiais. Pasak jos, po 48 valandas per savaitę dirbantys Italijos kompanijų vadovai sugeba sėkmingai vadovauti savo įmonėms konkurencingame pasaulyje.
Kompanijos „Xerox“ vyriausioji rinkodaros darbuotoja Christa Carone teigia, kad darbas jau nebėra vien vieta, tai tampa pasąmonės būsena.
„Mano darbo valandas atspindi ne tai, kada išjungiu įstaigos šviesas, o tai, kada išjungiu, bent jau pasąmonėje, savo elektroninį paštą“, – sako Ch. Carone.
