Daugiabučio gyventojų daugumai – ne mažiau 50 proc. + 1 namo butų savininkų susirinkime nusprendus renovuoti daugiabutį, laukia nemažai pasiruošimo darbų. Visu atnaujinimo procesu rūpinasi ne butų savininkai, bet namo bendrijos pirmininkas arba gyventojų paskirtas projekto administratorius. Jo atsakomybė – parengti ir įgyvendinti namo atnaujinimo projektą.
Namo atnaujinimo projekto planavimą sudaro keli etapai. Pirmiausia turi būti gautas energinio naudingumo sertifikatas. Jam gauti reikia įvertinti namo energinį naudingumą – apskaičiuoti, kiek namas suvartoja šilumos energijos.
Pagal tai, kiek namas suvartoja šilumos energijos, yra nustatoma energinio naudingumo klasė. Kuo mažiau šilumos energijos sunaudoja daugiabutis, tuo aukštesnė jo klasė. Senų namų energinio naudingumo klasė gali būti F ir G, o atnaujinti namai pasiekia C, B arba net A klasę. Kiekvienam renovuotam daugiabučiui keliamas reikalavimas pasiekti ne mažesnę nei C pastato energinio naudingumo klasę ir sutaupyti bent 40 proc. energijos sąnaudų.
Investicijų plane – kaina ir atsiperkamumas
Gavus energinio naudingumo sertifikatą rengiamas investicijų planas, kurį parengia konkurso būdu išrinktas Investicijų plano rengėjas. Plane numatomos namo atnaujinimo priemonės, preliminari kaina, atnaujinimo atsipirkimo laikas ir kitos detalės.
Investicijų planas turi būti viešai aptariamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime bei patikslintas pagal pateiktas susirinkimo dalyvių pastabas. Investicijų planas yra orientacinis, jame numatytas biudžetas yra maksimalus. Vėliau, perkant paslaugas kainos dažniausiai mažėja.
Parengtas investicinis planas tvirtinamas ne mažiau kaip 55 proc. namo gyventojų balsų ir kartu su energinio naudingumo sertifikatu pateikiamas Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vertinimui. Tuo rūpintis būtų savininkams nereikia – gyventojų pasirinktas renovacijos projekto administratorius yra atsakingas už šių dokumentų derinimą. Investicinis planas turi būti parengtas per laikotarpį nuo kvietimo paskelbimo iki paraiškų teikimo termino pabaigos.
Kokias priemones rinktis?
Investicijų plane galima rinktis iš įvairių energinį efektyvumą didinančių priemonių – pradedant sienų ir stogo šiltinimu, langų keitimu, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymu bei keitimu, ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų tvarkymu ir pan.
Gali būti keičiamos ir kitos pastato bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos, nesusijusios su energiniu efektyvumu: priešgaisrinės saugos, geriamojo vandens, elektros instaliacijos ir pan. Šioms priemonėms daugiabučių namų modernizavimo programoje galima skirti iki 20 proc. investicijų.
Kiek kainuoja renovacija?
Preliminari daugiabučio atnaujinimo priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis dėl kainų nustatymo.
Kainynas yra ir puiki pagalbinė priemonė planuoti finansinius resursus bei renovacijos biudžetą, palyginti skirtingų modernizacijos priemonių kainas, jų privalumus ir trūkumus. Kainyne pateiktos visos galimos namo atnaujinimo darbų išlaidos.
BETA duomenimis, šiemet vieno projekto vidutinė rangos darbų vertė siekia 430 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina siekia apie 200 eurų atskaičius 40 proc. valstybės paramos. Investicijos namo renovacijai vidutiniškai atsiperka per 10-12 metų.
Nuo 2013 m. vykstančios daugiabučių atnaujinimo programos metu Lietuvoje iki šiol renovuoti 2274 daugiabučiai, kuriuose yra daugiau nei 65 tūkst. butų, o šiuo metu dar 407 pastatai yra renovuojami. Bendros investicijos į šių daugiabučių modernizavimą siekia 700 mln. eurų.
Paskutiniai žingsniai prieš renovaciją
Parengus projektą ir gavus banko sprendimą, viešojo konkurso būdu per mėnesį išrenkamas projektavimo darbų rangovas, kuris parengia techninį namo renovacijos projektą. Jame numatomos visos renovacijos detalės ir gyventojų pasirinkti namo atnaujinimo sprendimai, kurie yra derinami su atsakingomis institucijomis.
Vėliau renovacijos projekto administratorius skelbia dviejų savaičių trukmės rangovų konkursą viešojo pirkimo būdu. Rangovų pateikti pasiūlymų vokai yra atplėšiami viešai, gyventojai raginami dalyvauti šioje procedūroje.
Renovacijai atlikti pasirenkamas rangovas, pasiūlęs įgyvendinti projektą remiantis ekonominio naudingumo kriterijais: projekto atlikimo terminu, papildomu statinio garantiniu terminu, atestuotu statybos vadovų skaičiumi ir vidutiniu darbo užmokesčiu įmonėje.
Kiek užtruks renovacija?
Atlikus minėtus parengiamuosius žingsnius, pradedami namo renovacijos darbai, kurie priklausomai nuo darbų apimties gali trukti iki metų. Darbus gali sulėtinti nepalankios oro sąlygos. Tai ypač aktualu nusprendusiems atnaujinti šildymo sistemą, nes tokie darbai gali būti atliekami tik ne šildymo sezono metu.
Pastebėjus darbų broką ar blogai dirbančius statybininkus, gyventojai turėtų kreiptis į projekto administratorių. Jis yra atsakingas už atnaujinimo darbų organizavimą ir jų įgyvendinimą, todėl turi atsakyti gyventojams į visus kylančius klausimus, jeigu reikia į susirinkimą pakviesti rangovo vadovą, kad gyventojai patys galėtų jam išsakyti pastabas, išsiaiškinti, kaip vyksta darbai. Taip pat gyventojai gali kreiptis į techninį prižiūrėtoją arba statybos darbų vadovą. Jeigu nepavyksta problemų išspręsti vietoje, gyventojai gali kreiptis į BETA.
Sėkminga namo renovacija iš esmės priklauso nuo sklandaus gyventojų ir renovacijos administratoriaus bendradarbiavimo. Gera gyventojų ir administratoriaus sinergija supaprastina gan sudėtingą procesą iki kelių aiškių žingsnių.
Šia straipsnių serija siekiama supažindinti visuomenę su Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Straipsnių serija apima dažniausiai gyventojams kylančius klausimus ir siekia išsamiai paaiškinti, kodėl verta investuoti į daugiabučio atnaujinimą, kokių priemonių galima imtis, kaip vyksta projekto įgyvendinimas ir kaip daugiabučių renovacija padeda tausoti aplinką bei prisidėti prie darnaus miestų vystymosi. Dėmesys daugiabučių namų atnaujinimo programai kasmet auga ir valstybės mastu – tai vienas iš dabartinių Vyriausybės prioritetų, todėl finansuojama vis daugiau daugiabučių renovacijos projektų.
