Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti iki 15 proc.
Kita įstatymo pataisa siūloma nuo dabartinių 350 eurų per mėnesį iki 400 eurų laikinai padidinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) ir kiek pakeisti jo apskaičiavimą viso pusmečio pajamoms.
Kuo mažesnis GPM tarifas ir kuo didesnis NPD, tuo žmogaus pajamos į rankas yra didesnės.
Po pateikimo Seimui priėmus prezidento pasiūlytas pataisas, jas dar svarstys komitetai. Pavieniai Seimo nariai turi teisę pakeisti šalies vadovo pasiūlymą.
Kiek kas gautų daugiau pinigų
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentės Daivos Čibirienės skaičiavimai rodo, kad priėmus prezidento pataisas, menkiausias pajamas gaunantys gyventojai išloš mažiau nei uždirbantys vidutines algas.
Pavyzdžiui, uždirbantys minimalią 607 eurų algą ant popieriaus priėmus pataisas į rankas papildomai gautų po kiek daugiau nei po 20 eurų per mėnesį, arba apie 120 eurų per pataisų galiojimo pusmetį.
Tuo metu uždirbantys vidutinį 1240 eurų atlyginimą dėl siūlomų pataisų per mėnesį į rankas papildomai gautų apie 55 eurus. Per pusmetį iš viso susidarytų 330 eurų.
Beje, LBAA taip pat atkreipia dėmesį, kad mokesčio sumažinimą realiai pajustų ne visi. Pavyzdžiui, tie, kurių darbo sutartyje sutartos algos nurodytos jau atskaičius mokesčius – gali būti, kad tokiais atvejais sumažėjusių mokesčių nauda atitektų darbdaviams.
Pagrindinės darbdavių organizacijos teigiamai vertina prezidento pasiūlymą. Tačiau nepritaria dalis darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų. Finansų ministerija ir Vyriausybė nėra linkusios mažinti GPM tarifo, tačiau sutinka su NPD didinimu. Nuoseklus jo didėjimas numatytas jau anksčiau.
Skaičiuojama, kad dėl prezidento pataisų į valstybės biudžetą iš viso nebūtų surinkta apie 404 mln. eurų pajamų. Šią sumą reikėtų skolintis, o skolą vėliau tektų grąžinti visiems gyventojams.
Kilo daug abejonių
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė abejoja tiek prezidento pasiūlytu GPM mažinimu, tiek susitarimu su darbdaviais dėl jo įgyvendinimo.
„Atvirai pasakius, praėjusią savaitę mes labai daug diskutavome dėl pasiūlymo, dėl memorandumo pasirašymo su darbdaviais. Gal tai ir normalu, nes konfederacija susideda iš 25 šakinių organizacijų, atstovaujančių tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus darbuotojams.
Buvo tokių, kurie reiškė tikrai didelį palaikymą dėl GPM mažinimo, buvo tokių, kurie buvo prieš, o buvo ir abejojančių. Nusprendėme, kad vis dėlto reikia daugiau skaičiavimų, matyti visą ekonominę situaciją ir visą pasiūlymų visumą, ne tik prezidento, bet ir Vyriausybės, kad galėtume viską įvertinti“, – komentavo I. Ruginienė.
Jos teigimu, konfederaciją pasiekia signalai, kad savivaldybės, kurioms tenka dalis sumokamo GPM, jau dabar jo nesurenka tiek, kiek planavo ir bus priverstos skolintis lėtų. Kaip bus vėliau, esą, iš viso neaišku.
Pasak pirmininkės, daugeliui konfederacijos valdybos narių neaišku, kodėl norima mažinti mokesčio tarifą, o ne didinti NPD, kas būtų naudingiau mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams.
„Diskutuosime toliau ir ieškosime geriausių sprendimų. Tačiau, be abejo, kaip profesinės sąjungos, mes suinteresuoti, kad pas žmogų atsirastų daugiau pinigų, bet, kaip sakiau, reikia matyti visą visumą, visus privalumus ir trūkumus“, – svarstė I. Ruginienė.
Be kita ko, anot jos, daug abejonių kelia ir tai, kad pakeitimai siūlomi pusmečiui. Esą gali būti, kad išrinkus naują Seimą toks laikinas sprendimas taps nuolatiniu, kaip buvo su pelno mokesčio mažinimu.
I. Ruginienė įsitikinusi, kad sąžiningi darbdaviai ir taip darbuotojams prie algos pridės tai, kas priklauso sumažinus mokestį. Memorandumai dėl to nereikalingi, jie nieko teisiškai neįpareigoja.
Pramonininkai iniciatyvą palaiko
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, jo vadovaujama organizacija ne vienerius metus pabrėžia, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis ir mokestinę sistemą reikia peržiūrėti. Tačiau tai reikėtų daryti ne pandemijos sąlygomis.
„Palaikome idėją laikinai, iki Naujųjų metų, sumažinti GPM – dabartinėmis pandemijos sąlygomis svarbu taikyti kuo platesnį ir lankstesnį laikinų vidaus vartojimo skatinimo priemonių spektrą“, – įsitikinęs LPK vadovas.
Anot jo, pirmadienį darbdavių ir dalies profesinių sąjungų pasirašytas memorandumas – vertybinis dokumentas, susijęs su galimais GPM pakeitimais, tačiau jis dar neužtikrina, kad visiems darbuotojams atlyginimas nemažės.
„Tai yra geros valios aktas. Seimo rankose yra visi sprendimai. Mes tik pritariame tai iniciatyvai.
Memorandumas nesusijęs su atvejais, kai bendrovės patiria sunkumus ir dėlto yra priverstos optimizuotis, atleisti darbuotojus ar mažinti jų darbo užmokestį. Jis taikomas bendrovėms, kurios šiuo metu moka įprastą darbo užmokestį, mokesčius“, – aiškino R. Dargis.
Pasak jo, verslas veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Nori ar nenori, rinka esą diktuos, kaip keisis atlyginimai.
„Tačiau ypač akcentuojame tai, kad šiandien vienas svarbiausių klausimų yra verslo likvidumo išsaugojimas ir veiklos palaikymas.
Būtent nuo to priklausys, kaip greitai ir sėkmingai vėliau Lietuva sugrįš į normalų ekonominį režimą. Tai būtina daryti dabar, nes lėtėja ir stoja užsakymai ir eksportas, o tai neišvengiamai veda įmones prie sąnaudų mažinimo“, – įspėjo pašnekovas.
