Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje vyninių vynuogių auginimas yra gana nauja žemės ūkio šaka. Tačiau kiekvienais metais atsiranda bent keli nauji vynuogių augintojai.
Taip yra dėl to, kad ilgainiui atsiranda prie mūsų šalies klimato prisitaikančių naujų vynuogių, kurios spėja sunokti iki pirmųjų rudeninių šalnų, veislių.
O ir iš jų gaminamas vynas gerokai skiriasi nuo to, kurį įprasta rasti parduotuvių lentynose ar restoranuose.
Pokalbis apie visa tai – su Lietuvos vynininkų asociacijos prezidentu Ramūnu Pilveliu.
Lietuva negarsėja kaip vynuogių ar vynų kraštas. Bet kodėl vis daugiau lietuvių imasi auginti vynuogines vynuoges?
Lietuva negali garsėti kaip vynuogių kraštas dėl paprastos priežasties. Mes vynuoges pradėjome auginti tik vos prieš kelis dešimtmečius. Na, įvertinant tai, kada vynuogininkystė paplito plačiau – ne tik auginant vynuoges prie namo, prie tvoros ar kieme, bet ir eilėse, didesniuose plotuose.
Normalu, kad nėra ji populiari, bet yra kelios priežastys, kodėl, mano manymu, vynuogynai pastaruoju metu Lietuvoje plečiasi.
Viena priežastis yra ta, kad atsiranda naujos vynuogių veislės, kurios yra tinkamos žiemoti ir turi trumpą vegetacinį laikotarpį – jos spėja sunokti iki pirmųjų rudens šalnų.
Antra, žmonės aplankę kaimynines šalis ir pamatę galimybes, tiesiog užsinori turėti savo vynuogių. Tas noras gimsta matant, kaip kitur vyksta. Ir gera patirtis sukuria naują patirtį.
Kuo ypatingas vyninių vynuogių auginimas?
Vynuoginė obelis arba vynmedis pats savaime neauga. Formuojant, genint ir prižiūrint prie jo reikia daug daugiau laiko nei prie kitų vaismedžių. Pats vynmedis formuojamas kaip medis, ant kurio šakų ir užauga vynuogių kekės.
Galima akcentuoti tai, kad Lietuva, kaip vynuogių auginimo šalis, gali turėti privalumų, išskirtinumo, palyginti su kitomis vyno kultūrą turinčiomis šalimis.
Mes turime visas sąlygas pagaminti mažo alkoholio tūrio vyną. Kitose šalyse, kur yra labai karšta, saulė vynuoges prisirpina per daug saldžias. Fermentacijos metu cukrus virsta alkoholiu, o kai cukraus yra daug, tai alkoholio būna daug – maždaug 14–15 procentų tūrio.
Mūsų sąlygomis galime pagaminti kitokį vyną, kuris natūraliai bus sausas ir silpnas – turės apie 9–10 proc. alkoholio tūrio.
Kokių rūšių vynuoges lietuviai dažniausiai augina?
Jeigu kalbėti apie vynuogių rūšis ir galimybes, tai didžioji dalis mūsų vynuogių yra baltos vynuogių veislės.
Vienos iš populiariausių veislių Lietuvoje yra „Solaris“, „Adalmiina“. Šios vynuogės sukaupia ir pakankamai cukraus, ir rūgštį išlaiko, kurios reikia vyne, ir peržiemoja gerai.
Žinoma reikia paminėti tai, kad yra išvestos kelios vietinės veislės, kurios nėra niekur oficialiai registruotos, bet Lietuvoje yra gana paplitę.
Lietuviai paėmė kažkokias kitų šalių veisles, bet jas adaptavo?
Taip išrado naują savo veislę. Beje, tokių yra įvairių. Gana populiari yra Antano Gailiūno išvesta „Juodupė“, taip pat kita veislė „Monika“. Jos, galima sakyti, yra viena šalia kitos, labai panašios. Tai yra mėlyna vynuogė, ankstyvai sunokstanti.
O kuo skiriasi normalių vyninių ir desertinių vynuogių auginimas?
Dažniausiai vyninės vynuogės yra mažos, sultingos ir rūgščios. Ir ta ir ta auga vienodai. Tiktai jos tipas yra kitas. Valgomas vynuoges gali atkąsti, jos yra traškios. Bet jos sukaupia mažiau cukraus ir mažiau turi rūgšties.
Kas daroma su vynu, pagamintu iš lietuviškų vynuogių? Jį vartoja vietoje? Parduoda parduotuvėse, restoranuose? Kokios yra lietuviško vyno kainos?
Šiais metais jau galima pasigirti, kad yra keli vyndariai, oficialiai pardavinėjantys vynus iš Lietuvoje užaugintų vynuogių.
Paprastai lietuviško vyno butelio kaina svyruoja apie 15–20 eurų.
O kas dar daroma su lietuviškomis vynuogėmis be vyno spaudimo?
Būna besėklės vynuogės, kurias galima džiovinti. Jau minėtos desertinės vynuogės paprastai valgomos šviežios. Lietuvoje yra ūkių, kurie augina ir pardavinėja valgymui rudenį.
Kita dalis – sultys. Iš vynuogių gali būti spaudžiamos sultys, taigi galima turėti ir vynuogių sultis.
Ar vynuogių auginimas sulaukia daug pradedančiųjų susidomėjimo?
Kasmet jų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Mes, Lietuvos vynuogių augintojų asociacijos nariai, vienijame Lietuvos vynuogininkus. Mūsų sąraše yra 64 nariai.
Kiekvienais metais asociacija pasipildo 2–5 nariais. Bet auginančių tikrai yra daugiau. Kiekvienas gali pamatyti Lietuvos vynuogynų registrą. Esame sukūrę vynuogininkai.lt puslapį, kuriame galima aplankyti skirtinguose regionuose jums patinkantį vynuogyną, galima susiskambinti, pasitikslinti – kai kas degustacijas vykdo, kai kas teikia ir maitinimą, nakvynę.
O ar yra kokia nors Europos Sąjungos parama vynuogių augintojams Lietuvoje?
ES labai griežtai reglamentuoja vyno sektorių, kadangi jis sudaro didelę dalį bendrojo vidaus produkto. Kad atsirastų parama iš ES, mes turime atitikti reglamentą.
Prieš 3–4 metus mes esame įtraukti į ES bendrą reglamentą, kuriame Lietuva tapo vynuogių augintoja.
Taigi pirmosios ES paramos jau atsirado. Vis dėlto sumos palyginti nedidelės, o sąlygos gana griežtos. Praėjusiais metais ES parama vynuogių auginimui Lietuvoje pasinaudojo berods tik du vynuogininkai. Bet bus matyti, nes čia yra tik visko pradžia. Veikiausiai tos paramos bus ir daugiau.
Tikslas – skatinti vynuogynų plėtrą
Žemės ūkio ministerija primena, kad siekiant padėti smulkiems vyndariams, praėjusiais metais buvusi paramos programa pakeista į naują investicinę priemonę Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane.
Šia priemone skatinama vyninių veislių vynuogynų plėtra Lietuvoje, naujų vyninių vynuogių veislių augintojų įsikūrimas, kuriama palanki terpė vynuogių auginimo ir perdirbimo veiklai vystyti, sudaromos sąlygos vyno gamintojams konkuruoti rinkose ir prisitaikyti prie jos poreikių.
Į paramą gali pretenduoti tik vyninių vynuogių veislių augintojai arba vyno gamintojai. Tiesa, pareiškėjas gali atitikti ir abi šias kategorijas.
Vykdant paramos priemonės įsipareigojimus, pareiškėjas vyninių vynuogių veislių augintojas privalo iš užaugintų vynuogių pradėti gaminti vyną arba užaugintas vynuoges parduoti vyno gamintojams, kurie šias vynuoges panaudotų vyno gamybai.
Kaip praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra, paraiškas paramai investicijoms į vyno sektorių bus galima teikti jau po dviejų mėnesių – nuo birželio 3 d. iki liepos 1 d. Didžiausia paramos suma vienam projektui negalės viršyti 10 tūkst. eurų, bendrai paraiškų teikimo etapui skirta 43 tūkst. Eur. paramos lėšų.
