Ko gero, visiems gyvenime vienokia ar kitokia proga teko savo adresu girdėti linkint laimės, sveikatos ir pinigų. Linkėti žmogui pinigų atrodo logiška, turint omenyje tai, kad pinigai yra tam tikras gerovės šaltinis (su sąlyga, kad jie nėra beverčiai, žinoma). Bet ar visais atvejais galima tvirtinti, jog kuo daugiau yra pinigų, tuo daugiau turėsime gerovės? Vertinant šį klausimą elementariai aritmetiškai, turėtumėm gauti paprastą formulę – kuo daugiau pinigų, tuo daugiau galime įsigyti materialinių vertybių bei paslaugų, tuo didesnę pasieksime materialinę gerovę.
Bet ar ši formulė visais atvejais veikia nepriekaištingai? Kai mes kalbame apie žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimą (maistas, būstas, fizinis saugumas), tai minėta formulė turėtų būti veiksminga tol, kol poreikiai nėra patenkinti. Vėliau (kai poreikiai patenkinti) daugiau materialinių resursų turi nedaug įtakos poreikių patenkinimo faktui. Taip pat žmogui reikia tenkinti ir savo socialinius bei dvasinius poreikius, tik šiuo atveju materialinių resursų kiekis, būtinas patenkinti minėtus poreikius, kiekvieno žmogaus atveju ko gero bus individualus. Bet gal galima kokiu nors būdu žmones sugrupuoti pagal šių poreikių kokybę? Tikriausiai tai jau yra padaryta, - psichologijoje galime rasti įvairaus detalumo asmenybių gradacijos skalių pagal materialinių – dvasinių poreikių santykį. Kad būtų paprasčiau, paimkime patį bendriausią skirstymą – tai tie, kurie labiau linkę turėti ir tie, kurie labiau linkę būti (kažkur, su kažkuo ir pan.).
Pirmųjų grupei turėtų tikti mūsų jau aptarta aritmetinė formulė, kurios galiojimas gali būti perkeltas ir į socialinius bei dvasinius poreikius, t. y. kuo daugiau yra materialinių resursų, tuo geriau turėtų būti tenkinami minėtieji poreikiai. Kaip tai veikia? Atsakymą padės surasti paties poreikio tenkinimo mechanizmas. Skirtingai nei fiziniai poreikiai, dvasiniai-socialiniai neturi tokios ryškios pasitenkinimo ribos (išsimiegojęs žmogus pabunda, pasisotinęs - nustoja valgyti) šiuo atveju taikliai nuskambėtų patarlė – apetitas auga bevalgant. Kitaip tariant, kaskart patenkinus „apetitą“, susijusį su dvasiniais-socialiniais poreikiais, šie poreikiai kinta. Žmogus siekia naujų potyrių – kad būtų dar maloniau, nei buvo prieš tai... Taip taip, būtent siekimu patirti malonumą ir pagrįstas daugumos poreikių tenkinimas. Tik skirtingi žmonės malonumą patiria nuo skirtingų dalykų - vieni jaučiasi palaimoje vien skaniai prisivalgę, apsisvaiginę ir atlikę dauginimosi procedūrą, kitiems gi aukščiausią palaimą suteikia kiek sudėtingesni dalykai – estetinis pasitenkinimas, pasiekimai pasirinktoje veikloje, dominuojanti padėtis visuomenėje, azartas ir pan.
Taigi, priklausomai nuo to, kokius asmeninius poreikius siekia patenkinti konkretus individas ir priklauso, kiek materialinių resursų jam reikia, kad pasiektų užsibrėžtą tikslą – patenkintų visus savo poreikius. Kaip jau kalbėjom anksčiau, žmonės ir jų poreikiai yra skirtingi, todėl ir materialinių resursų kiekis (pinigų suma), reikalingas tenkinti poreikiams bus kiekvienu atveju individualus. Vienam viso pasaulio aukso bus negana, o kitas bus laimingas gavęs progą perskaityti knygą nutrintais viršeliais. Štai jums ir atsakymas į klausimą – kiek pigų mums reikia – tik tiek, kad galėtume patenkinti SAVO poreikius. Ko gero esate patyrę ar pastebėję, kad žmonės yra linkę vadovautis ne tik savo nuomone, o dažnai – tik svetima nuomone. Jie linkę elgtis taip, kaip elgiasi kiti, mėgdžioti kitų gyvenimo būdą, stilių, vadovautis kitų vertybėmis. Juk tai madinga, galų gale taip paprasčiau. Bet kas tuomet nutinka su tų žmonių asmeninėmis vertybėmis ir poreikiais? Jie tiesiog užgniaužiami. Ar ne todėl tiek daug „gyvenime pasiekusių“ žmonių jaučiasi nelaimingi, o garsenybės žudosi? O dabar jums belieka atidžiai pažvelgti į save ir nuspręsti, kokie poreikiai, kuriuos siekiate patenkinti, yra jūsų, o kurie – ne. Ar pinigai, kurių siekiate, reikalingi JUMS ar tik jūsų susikurtam ar mėgdžiojamam sėkmingumo įvaizdžiui.
TeleTrade analitikas Romualdas Antoniukas
