Laikantys gyvulius ūkininkai dažnai susiduria su netikėtomis nelaimėmis – ligomis, traumomis, vagystėmis, o patirti nuostoliai gali siekti šimtus tūkstančių litų. Kiaulių maras akivaizdžiai parodė, kaip lengva žmonėms netekti savo verslo pagrindo ir pajamų šaltinio. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, šiandien susitikusi su šalies draudimo įmonių atstovais, aiškinosi situacija gyvulių draudimo rinkoje, ypač domėjosi draudikų keliamomis sąlygomis kiaulių laikytojams.
Prieš 5–6 metus, valstybei kompensuojant pusę žemdirbių draudimo įmokų, gyvulius draudė daug draudikų. Pasikeitus valstybės kompensavimo mechanizmui, didžioji dalis draudikų pasitraukė iš šio sektoriaus. Šiandien kiaules draudžia tik du stambūs draudimo rinkos dalyviai – „Ergo Lietuva“ ir „Lietuvos draudimas“. Keletas kitų draudimo įmonių draudžia visus gyvulius, išskyrus kiaules.
„Po afrikinio kiaulių maro protrūkio žmonės masiškai pradėjo norėti drausti kiaules. Natūralu, kad dabar, kai siautėja epidemija, tikrai sudėtinga apsidrausti – draudikai nepaprastai atsargūs. Tačiau teiginys, kad „karo metu nedraudžiama“, neatitinka tikrovės, tai tik – padidintas draudikų dėmesys rizikai“, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. „Lietuva draudimo“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas užtikrino, kad jie niekam nėra pasakę, kad kiaulių nedraudžia. „Su ypatinga atsakomybe žiūrime į kiaulių draudimą. Norintieji apsidrausti turi būti gerai organizavę darbą ir tinkamai prižiūrėti kiaules“, – keliamus reikalavimus vardijo draudikas.
Draudikams kelia nerimą tai, kad šalies regionuose yra nevienodai laikomasi biologinės saugos reikalavimų, skirtingas ir kiekvieno tikrintojo požiūris, todėl jiems labai sudėtinga įvertinti riziką. Draudikai su entuziazmu pritarė Žemės ūkio ministerijos idėjai, kad viską galbūt galėtų vertinti vienas jos paskirtas ekspertas.
Visos draudimo įmonės turi rizikos perdraudėjus, kurie įdėmiai seka įvykius Lietuvoje. Pasak jų, afrikinis kiaulių matas yra katastrofinio pobūdžio šimtaprocentinė rizika. Augant rizikai, susiduriama su perdraudimo problema, nes Lietuvos draudikai vieni nepajėgūs prisiimti tokio masto rizikos. Draudikų teigimu, jie norėtų dalytis rizika.
Susitikime dalyvavę draudikai norėjo išgirsti labai konkretų atsakymą – ar valstybė dalyvaus draudimo procese. Jų nuomone, sunkiai valdomose rizikose valstybės dalyvavimas sukuria saugumo jausmą. „Neabejoju, kad draudikai visai kitaip žiūrėtų, jei konkrečiai žinotų, kokiomis sąlygomis dalyvauja valstybė. Turime vėl grįžti prie draudimo įmokų kompensavimo mechanizmo kūrimo ir teisės aktais tai įtvirtinti“, – sakė ministrė, kurios nurodymu šie darbai jau aktyviai vyksta.
Susitikime buvo nutarta, kad rengiant ir svarstant teisės aktus, susijusius su nuostolių kompensavimu dėl užkrečiamųjų ligų protrūkio, reikia atsižvelgti į draudimo kompanijų nuomonę ir, reglamentuojant nuostolių atlyginimą gyvūnų augintojams, derinti valstybės ir draudimo kompanijų priimamus sprendimus.
