Nedrausmingų ir dažnai jaunų vairuotojų sukeltų avarijų žalos atlyginimas krenta ant visų draudimo kompanijų klientų, rašo "Lietuvos žinios".
Transporto priemonių skaičiaus didėjimas sukelia vis didesnius karus šalies keliuose. Dėl to daugėja darbo ne tik remonto dirbtuvių meistrams, bet ir draudimo kompanijų agentams.
Draudimo sutarčių sudaroma vis daugiau, didėja įmokų tarifai, žalų atlyginimo sumos.
Faktai
Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos duomenimis, per septynis šių metų mėnesius ne gyvybės draudimo rinkoje sudaryta 2,7 mln. draudimo sutarčių, iš kurių didžiąją dalį sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartys - 1,6 milijono.
Palyginti su atitinkamu praeitų metų laikotarpiu, transporto priemonių draudimo sutarčių skaičius padidėjo 12,1 procento.
Šiemet buvo gauta 264,4 mln. litų draudimo įmokų, o tai net 20,3 proc. daugiau nei pernai.
Atitinkamai didėja ir transporto priemonių draudimo išmokos atlyginant žalas. Per pirmąjį metų pusmetį jų buvo arti 43 tūkst., o išmokėta suma siekė 117,7 mln. litų. Tai net ketvirtadaliu daugiau nei pernai.
Dažniausiai kaltas jaunimas
Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos duomenimis, per praėjusį šių metų laikotarpį daugiausia eismo įvykių dėl vairuotojų kaltės, kuriuose nukenčia žmonės, padarė vairuotojai, turintys nuo 1 iki 3 metų vairavimo stažą, bei asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemonių.
Pagal vairuotojų amžių rizikingiausiai grupei priskiriami 18-25 metų vairuotojai. Todėl draudikai šioms rizikingumo grupėms priskiriamus vairuotojus kasmet gąsdina vis didesniais tarifais.
Draudimo kompanijos "BTA draudimas" Transporto skyriaus vadovo Mariaus Riaubos teigimu, transporto priemonių draudimo įmokų tarifai labiausiai priklauso nuo nuostolingumo, nors tai lemia ir didėjančios automobilių serviso paslaugų kainos. Ir kol karas mūsų šalies keliuose tęsis, visi už savo transporto priemonių draudimą mokėsime vis daugiau.
"Vienos draudimo įmonės skirsto vairuotojus pagal vairavimo stažą, kitos labiau atsižvelgia į amžių. Paprastai, kokią statistiką savo praktikoje turi, tuo ir vadovaujasi. "BTA draudimas" didelį dėmesį skiria vairuotojų amžiui", - teigia M.Riauba.
Skaičiuojant transporto draudimo įmokos dydį taip pat atsižvelgiama į automobilio variklio darbinį tūrį, padarytą avarijų skaičių, vietovę, kurioje registruotas transporto priemonės savininkas ir kt.
Tačiau ne paslaptis, kad galingų, provincijoje registruotų, pavyzdingai vairuojančių savininkų automobilių vairuotojais tampa jaunesni jų giminaičiai, kurie taip išvengia didelio draudimo tarifo. Tačiau jų keliama rizika išlieka.
Pasak M.Riaubos, pagal transporto priemonės draudimo sutartį klientas draudikams turi pranešti apie padidėjusią riziką, kai automobilis perduodamas nepatyrusiam vairuotojui. Tačiau specialistas pripažįsta, jog beveik niekas taip nedaro.
Siekiant kovoti su šia problema, įvykus eismo įvykiui, per kurį padaroma žala, o jos kaltininkas buvo didesnei rizikos grupei priskiriamas vairuotojas nei priklausytų pagal sudarytą draudimo sutartį, draudimo kompanija gali išsireikalauti iki 50 proc. išmokos iš transporto priemonės savininko už padarytą žalą.
"Žmonės sunkiai supranta, kad tokiu atveju didėja nuostolingumas ir kitose amžiaus grupėse, o tai reiškia, kad automatiškai visiems vairuojantiems pakils draudimo sutarčių kainos. Labiausiai nukentės tikrai drausmingai vairuojantys ir eismo įvykių nesukeliantys draudėjai. Atvejų, kuomet jaunimėlis vairuoja tėvų automobilius, pasitaiko labai daug, žmonės taip savotiškai gudrauja", - neslepia specialistas M.Riauba.
Realus žalos atlyginimas
Draudimo rinkos lyderės Lietuvoje ir didžiausios kompanijos Baltijos šalyse "Lietuvos draudimas" Privačių rizikų skyriaus vadovas Vaidotas Krencius teigia, kad vidutiniškai per metus į eismo įvykį patenka kas dvidešimtas vairuotojas. O išaugus draudimo rinkai, apmokama ir daugiau jų padarytų nuostolių.
"Nuo praėjusių metų pradėjome skirstyti kainodarą taip, kad kiekvienas klientas mokėtų drausmingumą atitinkančią kainą. Tokiu būdu sugebėjome pasiūlyti ypač geras sąlygas eismo įvykių nedarantiems vairuotojams. Dažniausiai pasitaiko nedidelės avarijos, kurių vidutinė žala siekia apie 2500 litų, tačiau nutinka ir tokių įvykių, per kuriuos padaryti nuostoliai siekia milijoną litų. Sukčiavimų ir bandymų gudrauti žalų atlyginimų srityje nėra daug, nes to paprastai daryti net neverta - žalų vertintojai yra kompetentingi, kad atpažintų tokius bandymus, o įdiegtos kompiuterinės sistemos leidžia bet kada patikrinti, ar įvykis tikrai įvyko tokiomis aplinkybėmis, kaip teigiama", - kalbėjo V.Krencius.
Susisiekimo ministerijos parengtą LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą, kuriuo numatoma galimybė eismo įvykių, kuriuose nenukenčia žmonės, dalyviams nekviesti policijos, o nustatyta tvarka tiesiogiai kreiptis į draudiką, draudimo ekspertai vertina skeptiškai. Jų teigimu, padidės eismo įvykių dalyvių sukčiavimo atvejų siekiant didesnių išmokų už padarytą žalą, ir nuo atsakomybės išsisuks eismo įvykius sukėlę neblaivūs vairuotojai.
Draudiko pasirinkimą lemia kaina
Pasak draudimo brokerių bendrovės "Regula" direktorės Kristinos Kudžmaitytės, labai maža dalis klientų draudimo kompaniją renkasi pagal patikimumą ir domisi, kaip efektyviai pastarosios reguliuoja žalas, atlygina nuostolius. Vis tik didžioji dalis vairuotojų transporto priemonės draudiką renkasi pagal kainą.
Draudimo brokerių bendrovės klientams siūlo visų draudimo kompanijų įkainius, jiems belieka pasirinkti optimalų variantą ir dažnai patį pigiausią.
Jolita Žvirblytė
