Restoranų ir kavinių lankytojai tampa reiklesni – devyni iš dešimties žmonių, valgančių viešojo maitinimo įstaigose, pageidautų gauti daugiau informacijos apie maistą, kurį užsisako. Tai parodė „Unilever Food Solutions“ iniciatyva atliktas tarptautinis tyrimas. Anot mitybos specialistų, menkas klientų informuotumas apie maistinę patiekalų vertę yra viena didžiausių sveikos mitybos kliūčių.
Septyniose pasaulio šalyse atlikta apklausa atskleidė vis didėjantį skaidresnės informacijos apie maistą poreikį: vartotojai nori žinoti, kokie ingredientai naudojami patiekaluose ir kas juos tiekia. Lankytojus taip pat domina, ar viešojo maitinimo įstaigos laikosi higienos ir maisto saugumo normų.
Tokio pobūdžio informacija aktualiausia sparčiai besivystančių šalių, ypač Kinijos ir Brazilijos, piliečiams – net 90 proc. respondentų, gyvenančių nevakarietiškose valstybėse, teigė norintys išsamesnės informacijos apie viešojo maitinimo įstaigose siūlomų patiekalų sudėtį, kad būtų lengviau priimti sprendimus, susijusius su sveika gyvensena. Jiems pritaria ir didžioji dalis vakariečių. 87 proc. visų apklaustųjų mano, jog produktų maistinių verčių nurodymas restoranuose bei kavinėse paskatintų juos rinktis sveikesnius patiekalus.
Paklausti, kokia konkreti informacija juos domintų maitinantis ne namuose, dauguma respondentų nurodė, kad jiems svarbiausi trys pagrindiniai dalykai: iš ko gaminamas patiekalas, kaip jis pagamintas ir kokia jo maistinė vertė. Be to, maždaug du trečdaliai apklaustųjų teigė, jog valgiaraščiuose taip pat turėtų būti naudojami žymėjimai, analogiški randamiems ant maisto prekių pakuočių: specialus ženklinimas mažai riebalų ar druskos turintiems patiekalams, kalorijų kiekis ir pan. Šiuo metu tokia informacija teikiama tik vienoje iš apklaustųjų valstybių – Didžiojoje Britanijoje.
„Meniu ženklinimas restoranuose, kavinėse, būtų ypač aktualus įvairiomis alergijomis ar diabetu sergantiems lankytojams“, - sako dietologė Daiva Pipiraitė. Anot jos, maždaug pusė Lietuvos gyventojų turi antsvorio, o besistengiantys kontroliuoti svorį neretai susiduria su valgymo kavinėse, restoranuose problema: laiko maitintis namuose trūksta, o valgant viešojo maitinimo įstaigoje nėra aiški nei patiekalo sudėtis, nei kalorijų ar maistinių medžiagų kiekis, todėl svorio metimas tampa sunkesne užduotimi.
„Lengvai pasisavinamų angliavandenių, sočiųjų bei trans riebalų, maisto priedų, kalorijų kiekio patiekaluose žymėjimas atkreiptų net skeptikų dėmesį ir duotų teigiamus ilgalaikius poveikio sveikatai rezultatus. Kavinių bei restoranų patiekalų ženklinimas taip pat labai praverstų tėvams, ugdantiems teisingus vaikų maitinimosi įpročius“, – sakė Daiva Pipiraitė.
Labiausiai į augančius klientų pageidavimus atsižvelgti turėtų restoranai bei valgyklos – daugumos respondentų nuomone būtent jie, o ne maisto produktų gamintojai, turėtų parodyti pavyzdį ir inicijuoti detalesnės informacijos apie patiekalų sudėtį pateikimą valgiaraščiuose.
„Pastaruoju metu restorano personalas vis dažniau manęs teiraujasi apie gaminamų patiekalų sudėtį – jaučiamas išaugęs klientų susidomėjimas šia informacija. Be to, keičiasi ir pats klausimų pobūdis: seniau dauguma lankytojų norėjo sužinoti, ar patiekale nėra ingredientų, kuriems jie alergiški, dabar vis dažniau teiraujamasi apie valgio maistinę vertę, mononatrio glutamatą ir panašiai. Taigi poreikis detalesniam patiekalų ženklinimui didėja“, – sakė Lietuvos Restoranų Vyriausiųjų Virėjų ir Konditerių Asociacijos prezidentas Stanislavas Kizenevičius.
Nepaisant akivaizdaus poreikio išsamiau ženklinti patiekalus, apklausa atskleidė, jog skirtingų šalių vartotojai neturi vieningos nuomonės, kaip tai turėtų būti atliekama. Respondentai minėjo ikonas, panašias į naudojamas sveikiems maisto produktams parduotuvėse žymėti, taip pat įvairias sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijas. Akivaizdu, jog efektyvaus ir informatyvaus žymėjimo, leidžiančio vartotojams priimti sveikesnius sprendimus, suradimas taps nemenku iššūkiu maisto pramonei.
