Vis dėlto, koks būdas taupyti yra geriausias, dažnai nesutariama. Nemažai lietuvių laiko milijardus eurų paprastose bankų sąskaitose, kur jie tiesiog nuvertėja. Kiti tikisi, kad atsipirks, pavyzdžiui, investicija į nekilnojamąjį turtą.
Daug Lietuvos gyventojų pensijai kaupia antrosios pakopos pensijų fonduose. Tačiau, nepaisant plačiai reklamuojamų tokio kaupimo privalumų, kai kurie duomenys rodo, kad jis tam tikra prasme gali būti nuostolingas.
Pinigo vertė nėra ant jo parašytas skaičius
Iš pirmo žvilgsnio pinigų taupymas ar kaupimas turėtų būti gana paprastas dalykas.
Pavyzdžiui, žmogus turi 1 tūkst. eurų, kuriuos metams padeda į terminuotą indėlį už 2 proc. metines palūkanas. Pasibaigus terminui, jam išmokama 1020 eurų. Taigi, per metus žmogaus turtas padidėjo 2 proc.
Ekonomistai tai vadina nominalia turto grąža – jeigu žmogus išsigrynintų indėlį su palūkanomis, ant gautų banknotų parašytų skaičių suma būtų lygi 1020. Tačiau tikroji pinigų vertė nėra ta, kuri parašyta ant monetos ar banknoto.
Jeigu prekės ir paslaugos pabrangs 3 proc., tuomet po metų, turėdamas kad ir 2 proc. daugiau pinigų, už juos galės nupirkti mažiau. Kitaip tariant, jo pinigai nuvertės.
Turto pokytis atsižvelgiant į kainų augimą arba infliaciją ekonomistų yra vadinamas realia grąža. Jeigu per tam tikrą laiką jos pokytis, išreikštas procentais, yra didesnis už 0, tuomet galima sakyti, kad žmogus praturtėjo ir atvirkščiai.
Nominali ir reali pensijų fondų grąža
Kaupimas pensijai, kaupiamo turto nominali ar reali grąža yra daug sudėtingesnė nei terminuoto indėlio banke.
Pirma, kaupiančio darbuotojo atlyginimo dalis, kaip ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto, į sąskaitą fonde pervedama kiekvieną mėnesį. Keičiantis žmogaus algai ar vidutiniam šalies atlyginimui, ši suma keičiasi.
Be to, pirmą metų mėnesį į fondus pervesta suma, už kurią perkami vertybiniai popieriai, gali lemti daug didesnį prieaugį ar nuosmukį, nei suma įnešta, pavyzdžiui, po metų ar dviejų.
„Nauji“ gyventojo pinigai fonde turės mažiau laiko uždirbti grąžą nei „seni“. Todėl kiekvienos į fondus pervedamos sumos nominali vertė keisis skirtingai.
Kita vertus, nevienodai keisis ir realioji pinigų vertė, nes vienus pinigus infliacija galės „graužti“ ilgiau, o kitus – daug trumpiau.
Be to, reikia nepamiršti, kad sukaupto turto dydį keičia ir kasmet jo valdytojams mokami administravimo mokesčiai, į juos pervedami dividendai ar palūkanos.
Pensijų fonduose lietuvių turtas nuvertėjo?
Kartais kai kurie pranešimai apie pensijų fondų veiklą ar jų valdomo turto grąžą gali būti gana klaidinantys.
Pavyzdžiui, jei metų pradžioje pensijų fondų turto vertė yra 5 mlrd. eurų, o po metų – 6 mlrd. eurų, tai gali atrodyti, kad turto grąža yra 1 mlrd. eurų arba 20 proc.
Tačiau taip nėra. Per tuos metus turtas didėjo ne tik dėl to, kad brango vertybiniai popieriai, į kuriuos jis seniai investavęs, bet ir dėl to, kad, pavyzdžiui, į fondus buvo pervestos naujos įmokos, kas nėra turto grąža.
Lietuvoje veikiančius pensijų fondus kritikuojantis Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka šią savaitę taip pat atkreipė dėmesį į jų grąžą.
Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje R. Lazutka pasidalijo praėjusių metų pabaigoje publikuotu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimu apie skirtingų šalių pensijų rinkas.
Tyrimas rodo, kad iki 2023 m. pabaigos Lietuvos pensijų fondų vidutinė metinė nominali grąža per ankstesnius 5 metus buvo 5,7 proc., o per 10 metų – 4,4 proc. Tačiau reali grąža per 5 metus buvo neigiama ir sudarė -1,2 proc., o per 10 metų tesiekė 0,2 proc.
Paprastai kalbant, net jeigu atrodo, kad būsimų pensininkų kauptas turtas padidėjo, reali jo vertė išliko tokia pati ar net kiek sumažėjo.
Tai reiškia, kad už kauptus pinigus gyventojai nusipirks tiek pat ar net mažiau prekių ir paslaugų nei tuo atveju, jei būtų nekaupę.
Lietuviams nėra prasmės žinoti, kaip yra iš tikrųjų?
Naujienų portalui tv3.lt iki trečiadienio vakaro nepavyko gauti Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) oficialaus komentaro dėl EBPO skaičiavimų.
Tačiau neoficialiai vienas iš asociacijos valdybos narių tikino, kad ši organizacija grąžą skaičiuoja neteisingai, nes Lietuvos pensijų fonduose ji esą yra teigiama.
Lietuvos pensijų fondus prižiūrintis Lietuvos bankas (LB) nuolat stebi ir prognozuoja kainų pokyčius mūsų šalyje. Nuo infliacijos lygio priklauso tiek jo, tiek Europos Centrinio Banko politika.
Vis dėlto LB neskaičiuoja, kokia yra būsimų pensininkų turto reali grąža įvertinus infliaciją.
LB duomenimis, nominaliai pensijų fondų turto grąža buvo panaši į tą, kurią skelbia EBPO.
„Skirtingose šalyje infliacija skiriasi, tad, norint parodyti realų kiekvieno asmens prieaugį po infliacijos, EBPO šį rodiklį „išminusuoja“, norėdama tiksliau palyginti rezultatus tarp šalių“, – paaiškino LB.
Į klausimą, kodėl neskaičiuoja ir gyventojams neskelbia realios jų turto fonduose grąžos, jo specialistai atsakė taip:
„Kadangi Lietuvos vartotojai lygina grąžas su kitais taupymo ir investavimo produktais, nebūtų prasminga vienų produktų grąžas atvaizduoti po infliacijos, kitų produktų – prieš ją. Tai galėtų iškreipti vaizdą.“
Papildyta 10:05 val.
Pasirodžius šiai publikacijai LIPFA vadovas Tadas Gudaitis persiuntė tokį komentarą:
„Vidinė grąžos norma (IRR) yra tinkamas rodiklis įvertinti asmeninių investicijų grąžą, nes jis apima daugelį kintamųjų, tokių kaip kiekvienos įmokos dydis, įmokų periodiškumas, investicijų laikymo trukmė ir kt. Tačiau dėl šių veiksnių IRR skaičiavimas reikalauja individualių duomenų, todėl vertinant bendrą pensijų fondų rezultatyvumą, dažniausiai naudojami fondų vienetų verčių pokyčiai.
Lietuvos bankas reguliariai skelbia vidutinį IRR rodiklį asmeniui, kuris gavo vidutinį šalies darbo užmokestį ir kaupė pensijų fonde nenutrūkstamai. Tai leidžia susidaryti aiškų vaizdą apie realią kaupimo situaciją. LIPFA savo ruožtu stengiasi pateikti grąžos rezultatus kartu su infliacijos duomenimis, kad būtų galima įvertinti realią investicijų vertės kaitą.
Kalbant apie skirtumus tarp LIPFA ir EBPO skaičiavimų, svarbu atkreipti dėmesį, kad metodologijos gali skirtis. Pavyzdžiui, didžiausias skirtumas pastebimas 2019 m., kai EBPO realią grąžą įvertino kaip 10 proc., o Lietuvos banko duomenimis Gyvenimo ciklo fondų reali grąža siekė 16,6 proc. Šis skirtumas gali būti susijęs su tais metais vykusia pensijų fondų reforma, kuri turėjo reikšmingą įtaką investicijų rezultatams. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad Lietuvos banko skaičiavimai, paremti vietine metodologija ir duomenimis, gali tiksliau atspindėti Lietuvos pensijų sistemos specifiką.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
