„Kauno miesto savivaldybė visada palaiko siekius populiarinti sportą Kaune, todėl kaltinimai neva Kaunas pramiegojo verslininkų siūlomus milijonus dėl naujo stadiono statybos yra nepagrįsti. Kaunas – visada atviras sąžiningoms investicijoms“, - rašoma Kauno miesto ministerijos pranešime, išplatintame reaguojant į žiniasklaidoje pasirodžiusias publikacijas, jog miesto valdžia praleido progą pritraukti galimas Vokietijos investicijas į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną arba Nemuno salą.
„Savivaldybė futbolo stadiono statybomis besidomintiems vokiečių verslininkams siūlė vietas naujam stadionui: Karinių oro pajėgų teritoriją Aleksote ir buvusį „Gintaro“ stadioną Taikos prospekte. Dideles viltis siejame su Karinių oro pajėgų teritorija, kur parengus detaliuosius planus, ten galėtų atsirasti stadionas“, - pranešime susidariusią padėtį komentuoja Administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.
„Per privatizacijos vajų kauniečiai neteko legendinio sporto aikštyno - „Žalgirio“ stadiono. 2001-iaisiais verslininkai ėmėsi veiksmų siekdami sunaikinti stadioną, nors buvo tikinama, kad stadionas nebus naikinamas, kad papildomai dar atsiras naujas sporto kompleksas. Stadionas sunaikintas pagal gana paprastą schemą – iš pradžių sklypas padalytas į dvi dalis. „Žalgirio“ draugija sau pasiliko vos 2,4 hektaro teritorijos, o 7 hektarai atiteko verslininkams. Vėliau verslininkai sugebėjo pakeisti žemės paskirtį ir 2002-aisiais Taryba Baršausko gatvėje leido statyti prekybos centrą. Tuomet didelė dalis visuomenės bei sportininkų reiškė nepasitenkinimą, kai buvo nuspręsta sunaikinti vieną seniausių Kaune futbolo aikštynų. Tačiau šie protestai neišgelbėjo stadiono. Jeigu tada būtų išlaikytas „Žalgirio" stadionas, šiandien nereikėtų ieškoti teritorijos naujam stadionui.
Buvusios kadencijos išdalino didžiules miesto, tame tarpe ir stadionų, teritorijas, vietoje sporto aikštynų atsirado komerciniai pastatai, o viešieji interesai buvo visiškai paminti. Todėl šiandien ir yra susidariusi tokia situacija, kad mieste nebėra laisvų teritorijų, teigiama pranešime.
Panašiai kaip „Žalgirio“ stadiono kauniečiai neteko ir „Inkaro“ stadiono Snaigių gatvėje. Buvęs „Inkaro“ stadionas Vilijampolėje priklauso bendrovei „Corporate Property Holding“. Pagal galiojančius įstatymus paimant visuomenės poreikiams reikia išpirkti stadionuose privatizuotus statinius ir įrenginius, tačiau „Inkaro“ stadiono savininkai turto vertinimą atliko patys ir pageidauja iš Savivaldybės gauti beveik 9 mln. litų.
Šiuo metu Savivaldybė siekia visuomenės reikmėms perimti ne tik „Inkaro“, bet ir „Kelininko“, regbio, o vėliau ir „Gintaro“ stadionus. 2008 m. gruodžio mėnesį Taryba nusprendė perimti visuomenės poreikiams 10 hektarų žemės sklypą iš Kauno sporto klubo „Gintaras“ ir jame įkurti Kauno ,,Sporto miestelį“. Jame numatoma įkurti lengvosios atletikos maniežą, mokymo įstaigų mokomąją sporto bazę, sporto ir sveikatingumo kompleksą, beisbolo aikštę ir kitus sporto objektus. Gegužės mėnesį teismas panaikino laikinąsias apsaugos priemones dėl sklypo formavimo, todėl šiuo metu galima pradėti detaliojo plano rengimo procedūras.
,,Strategiškai svarbu išlaikyti visus esančius stadionus, kad jie būtų naudingi visuomenei. Norėtųsi paraginti verslininkus, kad jie patys būdami kauniečiais, patriotais atsisakytų žemės sklypų ar piliečiai atsiimtų ieškinius iš teismų ir stadionais galėtų džiaugtis sporto mėgėjai“, - pranešime cituojamas Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Artimiausiu laiku kartu su Lietuvos futbolo federacijos pagalba planuojama atnaujinti Vokiečių gatvėje esantį stadioną: pakloti naują dangą, įrengti persirengimo kambarius. Siekiama, kad šalia Šančių vidurinės mokyklos esantis maniežas taptų sporto baze ne tik futbolui, bet ir kitoms sporto šakoms.
Savivaldybė teigia palaikanti verslininkų iniciatyvas plėtoti sporto bazes Kaune: dar 2004 metais Kauno futbolo ir beisbolo klubas „Kaunas“ pagal du dešimtmečius galiojančią panaudos sutartį iš Kauno miesto savivaldybės yra gavęs stadioną Kareivinių gatvėje, Panemunėje; Kauno futbolo ir beisbolo klubas „Kaunas“ tuomet įsipareigojo savo lėšomis įrengti dvi futbolo aikšteles, atitinkančias UEFA ir FIFA standartus, sutvarkyti aikštyną su krepšinio ir tinklinio aikštėmis.
„Nors kol kas Kareivinių gatvėje esančiame stadione darbai nevyksta, tačiau norisi tikėti, kad jau netrukus klubas įvykdys savo įsipareigojimus ir stadione galės sportuoti ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir aplinkinių mokyklų vaikai“, - rašoma Savivaldybės pranešime.
