Dar nespėjus Kaunui grąžinti paskolas, susijusias su Nemuno saloje pastatytos bei koncesininkui administruoti perduotos „Žalgirio“ arenos statyba, savivaldybei rūpi įgyvendinti kitą projektą ir bent dalį jam reikalingų lėšų gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga – Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba (KAUET) skelbia urbanistinį konkursą, kurio metu bus renkama tinkamiausia vieta Kongresų ir koncertų rūmams pastatyti. Trečiadienį konkurso vertinimo komisijos posėdyje bus tvirtinamos rūmų statybos vietos parinkimo urbanistinio supaprastinto atviro projekto konkurso sąlygos.
Projektų kūrėjams bus siūloma rinktis vieną iš šešių vietų: Nemuno salą, viešosios paskirties sklypą šalia Kauno piliavietės, buvusios Aviacijos gamyklos teritoriją, sklypą šalia bendrovės „Kauno grūdai“ komplekso ir Kalniečių parką. Architektams taip pat siūloma svarstyti galimybę įkurti Kongresų ir koncertų rūmus rekonstruojant Kauno sporto halę.
Kongresų ir koncertų rūmuose ketinama įrengti dvi 700 ir 1500 vietų didžiąsias sales, taip pat – mažesnes sales, patalpas artistams ir repeticijoms, derybų kambarius, biurų patalpas. Numatyta įkurti restoraną ir ekspozicijų erdvę, greta pastato įrengti mašinų stovėjimo aikštelę.
„Buvo nemažai diskutuota, kaip pavadinti naujuosius rūmus. Priimant galutinį sprendimą atsižvelgta į tai, kad Kaune trūksta vidutinio dydžio koncertinių salių. Pavyzdžiui, Kauno valstybinė filharmonija sutalpina 500 klausytojų, o Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje telpa 700 žiūrovų“, - teigė KAUET direktorė Jūratė Merkevičienė, pabrėžusi, kad būsimi rūmai užimtų nišą tarp šių kultūros erdvių ir didžiulės, apie 15 tūkst. žmonių talpinančios „Žalgirio“ arenos.
Pasak miesto mero Andriaus Kupčinsko, Kongresų ir koncertų rūmai neabejotinai padėtų į Kauną pritraukti tarptautines konferencijas. Tuo tarpu šiuo metu mieste nėra salės, kurioje būtų galima rengti daugiau nei tūkstančio dalyvių konferenciją.
Tiek Kauno technologijos universiteto, tiek Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vadovai tvirtina, kad galėtų pritraukti nemažai tarptautinių konferencijų į Kauną. „Statistiniai duomenys rodo: konferencinis turizmas yra 4-5 kartus pranašesnis už pažintinį. Be to, atsirastų galimybių organizuoti didesnius muzikos festivalius, kviesti pasaulyje žinomus atlikėjus, o ir paties Kauno simfoninio orkestro veiklos sąlygos neabejotinai pagerėtų“, - teigė miesto meras.
„Orientuojamės į 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos perspektyvinius planus, todėl norime, kad kuo greičiau būtų surengtas projektinių idėjų konkursas. Kitais metais planuojame parengti techninį projektą, o 2014-aisiais jau derinti rūmų finansavimo klausimus“, - pasakojo A. Kupčinskas.
Preliminariais skaičiavimais, Kongresų ir koncertų rūmų statyba galėtų kainuoti 90-100 mln. litų. Urbanistiniams projektams keliami reikalavimai sukurti patrauklią kauniečiams viešąją erdvę, skatinti gretimos aplinkos atgaivinimą, plėsti miesto visuomenių objektų ir erdvių tinklą, gerinti miesto aplinkos kokybę, rūmus formuoti kaip objektą, susijusį su miesto gamtiniu karkasu. Konkurso sąlygos architektams nedraudžia siūlyti ir kitų nei numatyta aptarti miesto erdvių, tačiau akcentuojama, kad dabar siūlomi sklypai priklauso Savivaldybei, o analizuodami privačių sklypų tinkamumą, projektų autoriai turėtų įvertinti galimą riziką ir galutinę projekto įgyvendinimo sąmatą.
Konkursiniai projektai turi būti pateikti iki šių metų rugsėjo 28 d. Juos vertins komisija, kuriai vadovaus J.Merkevičienė – KAUET direktorė.
Konkurso laimėtojais bus išrinkti tris pirmąsias vietas užėmę projektai. Pirmos vietos laimėtojui numatyta 16 tūkst. litųt premija, antros vietos laimėtojui – 12 tūkst., trečios vietos laimėtojui – 8 tūkst. litų. Taip pat bus skirtos 3 tūkst. litų dydžio paskatinamosios premijos.
