Maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, nuo vasaros sugriežtinus turgaviečių kontrolę, jose legaliai parduodamos kiaulienos padvigubėjo. Žemės ūkio ministerija neatsisako minties, kad turgavietėse prekiaujantieji mėsa turėtų kasos aparatus. Esą tai padėtų riboti prekybą įvežtine, daugiausia lenkiška produkcija, o ūkininkai ir bendrovės galėtų pateikti daugiau lietuviškos mėsos, kitų produktų.
Anot ministerijos vadovų, tariamasi, kad kasos aparatai būtų naudojami ir ūkininkų turgeliuose, praneša LTV „Panorama“.
Vienoje iš didžiausių Vilniaus turgaviečių, pasak jos atstovo, prekiaujama lietuviška kiauliena jautiena, aviena, taip pat ir iš Lenkijos, Belgijos, kitų šalių atvežta kiauliena.
Tarp turgavietės senbuvių prekybą Vilniuje pradeda naujokai iš Radviliškio rajono. Iki šiol savo išauginta kiauliena jie prekiavo Radviliškio ir Šiaulių turgavietėse. Jų siūloma šviežia mėsa esanti tikrai lietuviško bekono, tikina ūkio vadovas,
„Galima ją atskirti. Sakysim, lietuviško bekono kumpio skaidulas yra mažos, gražios, o vyresnio, 130 kilogramų peraugusio bekono skaidulos yra didelės. Mėsos spalva yra tamsi, vyšninė, o čia yra šviesi blyški lietuviška mėsa“, – aiškino Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties direktorius Stanislovas Rimkevičius.
Prekeiviai turi ir kasos aparatą, palyginti retai matomą turguose. Mat dirbantiems su verslo liudijimais pardavėjams jų nereikia, nors valdžia ne kartą mėgino įvesti kasos aparatus ir turguose.
„Jei jų apyvarta viršija 100 tūkst, litų, tai jie turi mokėti pridėtinės vertės mokestį ir užsiregistruoti. Tas uždarbis nėra toks didelis, kaip atrodo kai kuriems valdžios atstovams. Valdžios atstovai, kurie nori įvesti kasos aparatus, nežino, su kokais sunkumais susidurs tie prekiautojai, kurie verčiasi individualia veikla.
Visų pirma, tai papildomos išlaidos, kita vertus, reikėtų samdyti buhalterį, kuris vestų kasos knygas, nes vienas žmogus to nesugebėtų. Tai didžiulės išlaidos ir didžiulė darbo apimtis“, – teigė Halės turgavietės direktoriaus pavaduotojas Leonas Jucys.
Tuo metu baisogaliečiai, jau kuris laikas turgavietėse prekiaujantys mėsa, sako, kad kasos aparatai yra reikalingi ir keblumų nekelia.
„Jų tikrai reikia, nes su patentu taip prekiauja: mėnesį ar du dirba su vienu patentu, suprekiauja 90 tūkts. litų, po to ima kitą patentą. Jei surenka 100 tūkst. litų, tai reikia mokėti PVM. Tai jis surenka 90 tūkst. litų, keičia pavardę, šeimos kito nario vardu perka kitą patentą ir vėl toliau prekiauja. Matot, kiek praranda mūsų valstybė“, – kalbėjo S. Rimkevičius.
Veterinarijos tarnybai nuo vasaros sugriežtinus kontrolę, turguose legaliai parduodamos kiaulienos padvigubėjo. Vargu, ar tautiečių apetitas mėsai irgi padvigubėjo, tad Žemės ūkio ministerijos valdininkai spėja, kad dalis produkcijos ištraukta iš šešėlio.
Žemės ūkio ministerija neatsisako minties, kad turgavietėse prekiaujantieji mėsa turėtų kasos aparatus. Esą tai padėtų riboti prekybą įvežtine, daugiausia lenkiška produkcija, o ūkininkai ir bendrovės galėtų pateikti daugiau lietuviškos mėsos, kitų produktų. Anot viceministro Aušrio Macijausko, tariamasi, kad kasos aparatai būtų naudojami ir ūkininkų turgeliuose.
Beje, kurių Europos Sąjungos šalių maisto produktų turgavietėse kasos aparatai yra privalomi, kitur prekiaujama be jų. Kaimynų latvių dengtose turgavietėse pardavėjai taip pat naudojasi kasos aparatais.
Salomėja PRANAITIENĖ
