Prieš trisdešimt metų du vengrų pedagogai László ir Klara Polgárai nusprendė mesti iššūkį paplitusiai nuomonei, kad moterys negali pasižymėti srityse, kuriose reikalingas strateginis mąstymas, pavyzdžiui, šachmatuose. Polgárai nuo mažų dienų savarankiškai mokė tris savo dukteris šachmatų meno.
Nuoseklus mokymasis ir kasdienės pastangos atsipirko. Visos trys dukterys šiuo metu patenka tarp dešimties geriausių pasaulio šachmatininkių. Jauniausioji dukra Judita jau būdama penkiolikos metų tapo šachmatų čempione, be to, įveikė beveik visus geriausius planetos šachmatininkus vyrus.
Trumpam grįžkime į 1985-uosius metus, kai Čikagos Universiteto pedagogikos profesorius Bendžaminas Blūmas (Benjamin Bloom) publikavo knygą, pavadinimu “Talento ugdymas jaunuose žmonėse” (angl. “Developing Talent in Young People”). Joje analizuojami ir nagrinėjami visi veiksniai, turintys įtakos žmogaus pasiekimams bei laimėjimams.
Autorius atidžiai peržvelgė 120-ies vaikų profilius, kurie po kurio laiko pelnė tarptautinį pripažinimą įvairiose srityse: muzikoje, mene, matematikoje, neurologijoje, kitur. Visų nuostabai, Blūmas nerado jokio ankstyvojo rodiklio, galinčio identifikuoti būsimą virtuozo sėkmę. Tolesni tyrimai patvirtino, kad taip pat nėra jokios korealiacijos tarp IQ ir talento.
Taigi, kas turi įtakos sėkmei? Vienas veiksnys Blūmo tyrime buvo akivaizdus: visi daug pasiekę žmonės nuolatos praktikavosi, turėjo atsidavusius mokytojus ir visą laiką buvo remiami savo šeimos bei globėjų. Vėlesnis profesoriaus tyrimas patvirtino, jog praktikos kiekybė ir kokybė turi didžiausią įtaką žmogaus ekspertiškumo lygiui.
Kelionė į pasiekimų viršūnę nėra nulemta iš anksto. Ekspertais tampama, ne gimstama. Genijaus suformavimas neatsiejamas nuo atsidavimo, sąžiningumo, dažnai skausmingos savianalizės. Nėra būdų sutrumpinti šį kelią – prireiks mažiausiai dešimtmečio (kai kuriose srityse dvigubai daugiau laiko), kad taptumėte savo srities ekspertais.
Savo laiką turite investuoti išmintingai, t.y. įsitraukti į “sąmoningą” praktiką – praktiką, kai susikoncentruojama ties užduotimis, esančiomis už jūsų kompetencijos ir komforto zonos ribų. Jums reikia mokytojų, kurie ne tik padėtų praktikuotis, bet ir išmokytų jus tapti mokytojais patiems sau.
Galiausiai, jei norite būti įgudęs vadovas, lyderis ar savo amato virtuozas, privalote pamiršti tai, ką liaudis galvoja apie genialumą, t.y., kad negalima pritaikyti mokslinio požiūrio norint tapti ekspertu. Šio straipsnio tikslas yra padėti išsklaidyti šiuos bei kitus mitus. Pradėkime šią kelionę nuo nedidelės istorijos apie vyną.
Kas yra ekspertas?
1976-iais metais Paryžiuje vyko vienas renginys, kuris vėliau buvo pramintas “Paryžiaus teismo nuosprendžiu” (angl. “Judgment of Paris”). Anglų valdoma vynų parduotuvė Paryžiuje suorganizavo degustaciją užrištomis akimis, kurioje devyni prancūzai vyno ekspertai vertino prancūzišką ir kalifornietišką vyną – dešimt baltų ir dešimt raudonų.
Rezultatai nustebino: Kalifornijos vynai gavo aukščiausius įvertinimus iš minėtų ekspertų. Dar didesnę nuostabą kėlė faktas, jog degustatoriai dažnai amerikietišką vyną sumaišydavo su prancūzišku. Tačiau mums daug svarbesnis yra kitas faktas, t.y. tai, kad tariami vyno ekspertai nebuvo nė kiek tikslesni nustatant vyno kilmę už paprastus vyno mėgėjus.
Šiuo metu vykstantys tyrimai atskleidė daugybę kitų sričių, kuriose nėra mokslinio pagrindo manyti, jog tariamas ekspertiškumas veda į geresnius rezultatus. Tarkim, daug mokslinių laipsnių ir dešimties metų patirtį turintis psichoterapeutas nebūtinai bus sėkmingesnis gydant atsitiktinai pasirinktą pacientą nei naujokas su vos trijų mėnesių patirtimi ir apmokymais.
Netgi yra pavyzdžių, rodančių, kad ekspertiškumo lygis mažėja didėjant patirčiai. Kuo ilgiau gydytojas praktikuojasi su įprastomis ligomis, tuo sunkiau jis identifikuos neįprastas plaučių ar širdies ligas. Kadangi su šiomis ligomis susiduriama taip retai, gydytojas pamiršta ligos charakteristikas ir turi problemų jas diagnozuojant.
Kaip tuomet galima žinoti, kada turite reikalų su tikru ekspertu? Tikras meistriškumas pasižymi dviejomis savybėmis. Pirma, žmogus turi demonstruoti konkrečius rezultatus. Tarkim, neurochirurgai turi ne tik mokėti elgtis su skalpeliu, bet ir išgydyti savo pacientus. Šachmatininkas turi laimėti mačus turnyruose. Antra, tikras ekspertiškumas turi būti išmatuojamas tyrimais. Kaip sakė britų mokslininkas Lordas Kelvinas: “Jei negalite pamatuoti, negalite patobulinti.”
Įgūdžius kai kuriose srityse išmatuoti lengva, tarkim, sporte. Konkurencija yra standartizuota, nes visi konkuruoja panašioje aplinkoje. Visi sportininkai turi tą pačią pradžios ir finišo liniją, tad akivaizdu, kas atbėgo pirmas. Standartizacijos dėka galime lyginti individualius rezultatus. Versle taip pat egzistuoja standartiniai rodikliai. Tarkim, TEO įmonė savo pardavėjus reitinguoja vienu rodikliu – pardavimai per valandą (angl. sales per hour).
Žinoma, gali būti sunku išmatuoti ekspertiškumą kitose srityse – pavyzdžiui projektuose, kurių įgyvendinimas trunka kelis mėnesius ar net metus ir į juos įtraukiama labai daug individų. Lygiai taip pat sunku nustatyti lyderystės įgūdžius, nes kiekvienas lyderis veikia skirtingoje aplinkoje, sprendžia unikalias problemas.
„Sąmoninga“ praktika
Žmonėms, kurie niekuomet nepasiekė nacionalinio ar tarptautinio lygmens savo srityje, gali pasirodyti, jog meistriškumas tėra kasdienės praktikos ilgus metus rezultatas. Vis dėlto, visą laiką gyvendamas uoloje puikiu geologu automatiškai netapsite.
Kad taptumėte savo srities ekspertu, jums reikia ypatingos praktikos – “sąmoningos” praktikos. Jei dauguma žmonių atlieka praktiką ties tomis užduotimis, kurias puikiai išmano, “sąmoninga” praktika apima tas sritis, kuriose nesate pakankamai įgudęs.
Įsivaizduokite, kad pirmą kartą žaidžiate golfą. Iš pradžių jūs bandote perprasti pradinius smūgius ir išvengti šiurkščių klaidų (pvz., įstumti savo kamuoliuką į priešo kamuoliuką). Jūs praktikuojate smūgio techniką kartu su kitais naujokais, kurių įgūdžiai labai panašūs. Per gana trumpa laiką (maždaug 50 valandų), jūs pradedate jausti ir kontroliuoti žaidimą.
Nuo to momento, jūs ir toliau dirbate su smūgiavimo įgūdžiais, kol šie tampa automatiški: mažiau galvojate apie kiekvieną smūgiavimą, daugiau žaidžiate remdamiesi intuicija. Kadangi įvaldėtė smūgiavimo meną, koncentracijos lygis sumažėja. Kad ir kiek nuo šiol praktikuotumėte golfo žaidimą, jūsų įgūdžiai gali nepatobulėti ištisus dešimtmečius.
Kodėl netobulėjate? Nes jūs ugdote tik vieną konkretų įgūdį. Norint tapti geru golfo žaidėju, reikia išbandyti skirtingas smūgiavimo technikas, skirtingas lazdas ir skirtingus golfo laukus. Smūgiavimo technika tobulėja išbandžius naujas sąlygas – ir gaunant skirtingą grįžtamąjį ryšį.
Ne kartą esame girdėję pasakymą, jog esminė lyderystės ir vadybos savybė yra charizma. Be abejonės, tai yra tiesa. Būti lyderiu reiškia kartkartėmis stovėti prieš darbuotojus, kolegas ar valdybos narius ir “pardavinėti” jiems savo požiūrį bei idėjas. Deja, daugelis vadovų vis dar mano, jog charizma yra įgimta savybė, todėl jos išmokti neįmanoma.
Lankydama dramos mokyklą su kolegomis sukūrėme vaidybos užduotis vadovams, kurių dėka galima patobulinti savo įtaigą bei žavesį. Vadovai, kurie atliko šias užduotis, netrukus džiaugėsi išaugusia charizma. Atminkite, kad net britų ministras Vinstonas Čurčilis (Winston Churchill) savo kalbas praktikuodavo vienas pats stovėdamas prieš veidrodį.
Tikri ekspertai ne tik pratikuojasi “sąmoningai”, bet ir mąsto “sąmoningai”. Tarkim, šachmatų meistrai mintyse dėlioja būsimų ėjimų galimybes ir tuo pat metu prognozuoja, kokio ėjimų eiliškumo imsis konkurentas. Kai veiksmų seka nukrypo nuo planuotos sekos, šachmatininkai mintimis grįžta atgal, įvertina ką padarė blogai ir ateityje to vengia.
Norint, kad praktika būtų produktyvi, privalote susikoncentruoti ties užduotimi, kurią atliekate. Kartą garsi smuikininkė Natan Milštein (Nathan Milstein) ėmė nerimauti, jog kiti praktikuojasi ilgiau. Ji pasiteiravo savo mokytojo, kiek valandų per dieną reikia griežti smuiku, o šis atsakė: “Visai nesvarbu, kiek valandų praktikuosi su pirštais – nebus pakankamai. Tačiau jei praktikuosi kartu su smegenimis, dviejų valandų yra per akis.”
Įdomu pastebėti, kad įvairių sričių ekspertai per dieną praktikuojasi ne daugiau keturių ar penkių valandų, o dažnai pakanka ir dviejų, geriausia ryte, kai protiniai gebėjimai funkcionuoja geriausiai. Nors tai, atrodo, nedidelė investicija, vadovai ir lyderiai retai kada skiria tiek laiko savęs tobulinimui (didžiąją dalį laiko “suvalgo” susitikimai ir kasdieniai rūpesčiai).
Parengė Daiva BOSIENĖ
