Ieškant nuomotis arba norint išnuomoti nekilnojamąjį turtą, vis dažniau naudojamasi nekilnojamojo turto brokerių paslaugomis.
Nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt analizavo, koks vienkartinis nuomos mokestis imamas iš nuomininkų ir koks būsto ieškančiųjų požiūris į tokį mokestį.
Nekilnojamojo turto skelbimuose internete pateikiama trejopa informacija apie nuomos tarpininkavimo mokestį. Vienuose skelbimuose nurodoma, kad per agentūrą išsinuomoti objektą nuomininkui nieko nekainuoja. Vadinasi, už nuomininkų suradimą moka pats nekilnojamojo turto savininkas. Kai kuriuose skelbimuose vis dėlto minimos papildomos sąlygos: nuoma nuomininkui nieko nekainuos, jei bus nuomojamasi tam tikrą minimalų laikotarpį.
Kituose skelbimuose nurodoma, jog vienkartinis tarpininkavimo mokestis taikomas, tik neįvardijama, koks jis. Šiuo atveju jis paaiškėja susisiekus su tarpininku.
Tačiau yra skelbimų, kuriuose konkrečiai parašyta, kokią sumą reikės sumokėti, jei būstas tiks. Vilniuje ši suma svyruoja vidutiniškai nuo 200 iki 500 Lt, Kaune – nuo 200 iki 400 Lt, ir beveik nėra skelbimų, kuriuose būtų pristatomas Klaipėdoje nuomojamas nekilnojamasis turtas ir už kurio nuomą būtų prašoma mokėti tarpininkavimo mokestį.
Pasak daugumos ieškančiųjų nuomotis būstą (85 proc. respondentų), mokestis už tarpininkavimą nuomojant turėtų būti imamas tik iš savininko, o ne iš nuomininko. Respondentai mano, kad iš nuomininko mokestį būtų galima imti tik tuo atveju, jei jis būtų kreipęsis konkrečiai jam surasti nuomojamą būstą.
Kiti 10 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų sutiktų mokėti nuomos tarpininkavimo mokestį, tačiau pastebi, jog jis per didelis. Vos 5 proc. respondentų mano, kad tarpininkavimo mokestis turi būti imamas ir iš nuomininkų, ir iš nuomotojų.
