Fondų investicijas į smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Lietuvoje labiausiai apriboja verslininkų nepasitikėjimas. Plėtrai nėra palankūs ir įstatymai bei teismų praktika. Šie barjerai lemia tai, kad skirtingais metais pagal privataus kapitalo fondų investicijas Lietuva nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio atsilikdavo nuo kelių iki keliasdešimties kartų. Tokią nuomonę išreiškė Estijos ambasadoje Vilniuje vykusioje diskusijoje dalyvavę investavimo ekspertai bei fondų atstovai.
Estijos ir Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje bei advokatų kontoros VARUL organizuotame seminare „Modernios verslo finansavimo galimybės Lietuvoje: privatus kapitalas ir rizikos kapitalas“ diskutuota apie tai, ar Lietuvoje pakankamai išnaudojami privataus ir rizikos kapitalo fondai.
„Tarp smulkiųjų verslininkų yra labai daug baimių, kad atėjęs į bendrovę rizikos kapitalo fondas ją nuskriaus, pavyzdžiui, atleis žmones. Apie tai, kaip mes veikiame, tenka aiškinti kur kas daugiau nei planavome“, - sakė investuoti į perspektyvias Lietuvos bendroves įsteigto rizikos kapitalo fondo „Verslo angelų fondas I“ valdytoja Daiva Rakauskaitė.
2010 metų spalį rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos įmonių vadovų apklausos duomenimis, su rizikos kapitalo fondais nėra susidūrusios 92 proc. Lietuvos bendrovių, o 55,5 proc. vadovų nevertina tokių fondų kaip galimo finansavimo šaltinio.
Investavimo ekspertų teigimu, finansinės krizės laikotarpiu smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje pradėjo aktyviau ieškoti alternatyvių verslo finansavimo galimybių, tokių kaip privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondai. Tačiau iki šiol jos neišnaudojamos taip efektyviai ir plačiai kaip kitose rinkose.
„Teismų praktika ir galiojantys įstatymai apriboja priimamus sprendimus, todėl daro rinką nepatrauklią investuotojams“,- sakė „Finasta Private Equity Fund I“ partneris Skirmantas Miliauskas. Anot jo, investuotojams skirtame Kolektyvinių investavimo subjektų įstatyme iki šiol nebuvo aiškaus privačių ir rizikos kapitalo fondų reglamentavimo, trūko ir konkretesnio investuotojo atsakomybės apribojimo. Tai lėmė, kad teismai vertina privataus kapitalo investicijas remdamiesi siauru kontekstu, todėl iškilus ginčams fondams sudėtinga apginti savo interesus.
S. Miliauskas įsitikinęs, jog dėl panašių biurokratinių barjerų Lietuva šioje srityje išlieka ramia ir prognozuojama ES provincija: skirtingais metais nuo Bendrijos vidurkio pagal privataus kapitalo fondų investicijas Lietuva atsiliko nuo kelių iki kelių dešimčių kartų.
Privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondų investicijos yra nukreiptos į įmonių vystymą. Verslui pasiekus tam tikrą brandą, fondai iš įmonės pasitraukia. Pasak finansų ekspertų, įmonė, į kurią investuojama, gauna daugiau nei finansinę naudą – fondų valdytojai veikia ir kaip verslo konsultantai, padedantys greičiau siekti augimo. Pasaulinė praktika rodo, kad be tokių investicijų ankstyvoje įmonės gyvavimo stadijoje, apie 70% įmonių negalėtų išlikti.
