Pasaulinės maisto kainos siekia naujus rekordus. Tokių pranešimų girdime kone kasdien. Vartotojai, išvarginti išaugusių energetikos kainų, piktus žvilgsnius vis kreipia į augintojus, perdirbėjus, prekybininkus – vis ieško kaltininkų. Kaip įveikti šį košmarą?
Ekonomika.lt vaizdo konferencijos svečiai Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vadovas, ir Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė, pabandė praskleisti uždangą ir pateikė vertingų pastabų, į kurias galėtų atkreipti dėmesį ir tie, kurie priima sprendimus.
Apie tai – vaizdo konferencijoje, o jai pasibaigus pašnekovai pasidalijo savo įžvalgomis apie artimiausią ateitį, kurias čia ir pateikiame.
Blogoji žinia
Apie gegužę ar birželį brangs mėsa ir paukštiena. Tai nekelia abejonių, nes nuo rudens, kai brango grūdai, jau baigėsi pigūs pašarai. Prasideda procesas, kai dėl brangių pašarų visoje Europoje mažinamos ir kiaulių, ir paukščių bandos. 2010 metais, atvirkščiai, mėsos ir paukštienos pasiūla didėjo, todėl šie produktai pigo. Taigi brangimas bus ryškus, apie penktadalį. Pastarąjį kartą kiauliena buvo brangesnė 2008 metų pabaigoje taip pat dėl prasto grūdų derliaus.
Pieno kainos turėtų stabilizuotis, nes artėja ganiava.
Laukiama... pigimo!
A. Gapšys stebisi pasigirstančiais pranešimais, kad ir kitais metais bus nederlius, nes Australiją tik neseniai siaubė potvyniai, ir kaip jie paveiks derlių, dar nežinia, o Šiaurės pusrutulyje derlius dar tik bus ir sunku pasakyti, kaip ten peržiemota.
Taigi daržovių kainas prognozuoti sunku, kol nežinoma, kokios bus klimato sąlygos. Tačiau, anot Z. Cironkienės, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač pietinėse, kuriose pavasario darbai jau pradėti, linkstama daržovių plotus didinti. Izraelis jau pasiskelbė gerokai padidinęs daržovių plotus. Vadinasi, jei oras bus palankus, daržovės vėl bus pigios.
Morkų kainos metamorfozės
Kita vertus, anot A. Gapšio, Lietuvoje vyksta ir ryškūs konvergenciniai procesai.
„Matome, kad mūsų parduotuvėse daržovės dar brangsta, – sako A. Gapšys, – bet, lygindami rezultatus, pateikiamus „Eurostat“, pastebime, kad Lietuvoje jos dar 30 proc. mažesnės negu Europoje. Todėl brangsta taip pat sparčiau nei Europoje.“
Z. Cironkienė prideda, kad pernai Lietuvoje daržovių kainos buvo mažiausios Europoje.
„Nuplauta morka, pernai kainavusi 30 ct/kg, šiemet kainuoja jau iki 1,70 Lt/kg, – pasakoja Z. Cironkienė. – Tai atrodo baisu – prieš metus mums, o šiemet pirkėjui. Bet tokia realybė. Juk ir dabar už kilogramą parduodamų kiniškų česnakų Lietuvoje mokame kaip už kilogramą neblogos jautienos – 17–18 litų. Kai Lietuvoje mažai auginama ir daug įvežama, kainą lengva reguliuoti: rinkoje tokia kaina, aš tiek nusipirkau, atsivežiau ir tokia nusistatyta kaina parduodu, nes nelabai kas pigiau siūlo.“
Tarp kraštutinumų
Panašiai, pasak A. Gapšio, prieš porą metų Lietuvoje buvo atsitikę ir su galvijų mėsa – ji tada supirkinėta 40 proc. pigiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Pagrindinės partnerės buvo mėsos perdirbimo įmonės. Atsiradus turgaus supirkėjams, kurie moka palyginti nepigiai, perdirbimo įmonėms neliko kas daryti, nes prarado monopolininkių vaidmenį.
Pienas – taip pat. Pieno kombinatams tebesiūlant žemas supirkimo kainas, atsirado kooperatyvų, kurie superka geromis kainomis ir išveža į užsienį, o perdirbimo įmonės, jau su žemdirbiais nesusišnekančios, pradėjo žaliavos važiuoti į Latviją ir Estiją.
Pasak A. Gapšio, Lietuvos žemės ūkis ir perdirbimo pramonė nuolat balansuoja tarp kraštutinumų. Pavyzdžiui, kai grūdų kainos geros, jas kelia ir laiko, kol produktas supus. Kaina jau pradeda mažėti, bet laukia, gal dar pakils.
„Jau du kartus taip yra apsigavę. Ar tik nebus apsigavę trečią kartą ir tie, kurie nespėjo savo atsargų parduoti iki kovo“, – svarsto A. Gapšys.
Žemdirbys parduoda pigiai tik tada, kai neturi alternatyvų, bet kai tik randa, neabejodamas renkasi kitą pirkėją.
Faktai
Prekybos centruose kainos yra mažesnės nei didiesiems tinklams nepriklausančiose parduotuvėse, ypač kai tos parduotuvės yra kaimo vietovėse - žmonės daug maisto produktų užsiaugina patys, todėl mažiau perka, be to, prisideda transportavimo išlaidos.
Lietuviškų žemės ūkio produktų ne visada lengva atrasti ir didelėse turgavietėse – prekeiviai paprastai aprūpinami platesniu asortimentu, pigiau nupirktu kitose šalyse ir nenori papildomo vargo prekiaudami dar ir vienu kitu vietos ūkininkų siūlomu produktu.
Net ir padidinusi pridėtinės vertės mokestį, Lenkijos vyriausybė paliko galioti lengvatas maisto prekėms. Todėl važiuoti į Suvalkus apsipirkti vis dar apsimoka ir lietuviams.