Volstritas ieško kaltų dėl „Facebook“, rašo „New York Times“. Antrą prekybos dieną kritus akcijų vertei bankininkai, investuotojai ir analitikai svarstė, kas nutiko su „Facebook“ pirminiu viešu siūlymu (IPO) – labiausiai lauktu technologijų debiutu.
Kai kurie pirštais bado į „Morgan Stanley“ – pagrindinį IPO banką, o kiti kritikuoja „Nasdaq“ ir net patį „Facebook“. Po įvykio kritikai teigė, kad „Facebook“ pradinė kaina buvo per aukšta arba, kad buvo parduota per daug akcijų.
„Facebook“ bėdos gali numušti daugelio įmonių norą siūlyti savo akcijas viešai. Taip pat tai gali paskatinti pokyčius IPO procese. Dideli investuotojai, tokie kaip „Fidelity“ ir Vanguard“ gali užsiprašyti didesnės balso teisės nustatant akcijų kainą.
„Tai didelis nusivylimas, – sakė Davidas J. Abella ir „Rochdale Investement Management“, kuris bandė gauti daugiau akcijų per IPO, bet negavo rezervacijos. – Investuotojai tikėjosi gauti lengvų pinigų iš šio IPO.“
„Facebook“ buvo vadinamas kitu „Google“. Tačiau penktadienį birža užstrigo. Prekybos pradžią užlaikė „Nasdaq“ sistemos gedimas. Įmonės akcijoms svyruojant aplink 38 JAV dolerių ribą įsikišti ir stabilizuoti kainą turėjo „Morgan Stanley“. „Facebook“ akcijos baigė dieną beveik tokioje pačioje vietoje, kaip ir pradėjo. Nors bankininkai tikėjosi, kad „Facebook“ akcijos šoktelės pirmadienį, jos nukrito 11 proc. iki 34,03 JAV dolerių.
„Facebook“ pirminis viešo siūlymo gavimas „Morgan Stanley“ bankui buvo vienas didžiausių sėkmingų ėjimų per dešimt metų ir sėkmingas socialinio tinklo debiutas būtų įtvirtinęs jo dominuojančią jėgą technologijų IPO. Tačiau „Morgan Stanley“ dabar turi atsakyti į klausimus, apie savo vaidmenį įvykiuose, supančiuose „Facebook“.
Tokia situacija – neįprasta bankui. Paskutiniais metais jis vadovavo didžiausiems technologijų IPO, įskaitant „LinkedIn“, „Groupon“ ir „Zynga“. Ši veikla bankui buvo pelninga. Skaičiuojama, kad vien „Facebook“ IPO jam atnešė 67,8 mln. JAV dolerių.
Tačiau firma taip pat pagarsėjo savo uždarumu. Dauguma bankininkų, įsitraukusių į „Facebook“ IPO ir kitus siūlymus, sakė, kad „Morgan Stanley“ priima sprendimus mažai pasitaręs su kitais agentais. Varžovai, dalyvavę „Facebook“ garantavimo procese, sako, kad „Morgan Stanley“ griežtai kontroliavo svarbius proceso aspektus, įskaitant susitikimus su instituciniais akcininkais.
Tie bankininkai taip pat sako, kad „Morgan Stanley“ atstovai ir „Facebook“ vadovai ignoravo pastabas dėl įkainojimo. „Morgan Stanley“ susisiekė su kitais bankininkais ir siūlė pakelti akcijos kainą nuo 28 iki 38 JAV dolerių vietoj anksčiau svarstytų 35 JAV dolerių.
Kai kurios iš šių firmų nenorėjo to daryti, teigdamos, kad įmonės pagrindai nepateisino aukštesnės vertės. Konkuruojantys bankininkai taip pat jaudinosi, kad didžiają dalį paklausos sudarė smulkūs investuotojai, kurie yra nepastovūs. Tačiau kiti tikina, kad „Morgan Stanley“ ir kiti patarėjai dalyvavo tūkstančiuose pokalbių su potencialiais investuotojais dėl teisingos kainos ir ši pasirodė esanti 38 JAV dolerių už akciją.
„Morgan Stanley“ banko vienas pagrindinių tikslų buvo išvengti milžiniško šuolio pačią pirmą dieną. Tai būtų ženklas, kad kaina buvo per maža. Pavyzdžiui, „LinkedIn“ akcijų vertė pirmą dieną beveik padvigubėjo. Dažniausiai bankininkams patinka nedidelis kainos kilimas, tarkim 10 procentų. Taip išlyginami naujų investuotojų ir esamų akcininkų poreikiai.
„Facebook“ siūlymas nebuvo padidintas dėl kruopštaus „Morgan Stanley“ ir kitų agentų planavimo. - sakė konsultantas Nickas Zahariasas. - Panašu, kad „Morgan Stanley“ prarado proceso kontrolę.“
Tačiau daugiausia nerimo sukėlė ne procesas iki IPO pradžios, o pati pradžia. Kai „Nasdaq“ pradėjo skaičiuoti „Facebook“ pradinę kainą, biržos sistemą greitai nulaužė milžiniška investuotojų paklausa. Prekyba įmonės akcijomis buvo atidėta pusvalandžiui. Tačiau daugybė pirkimo patvirtinimų nebuvo išsiųsti net praėjus dviem ir daugiau valandų. Tai reškia, kad dauguma investuotojų pirko akcijas nežinodami, jų tikslios kainos.
Kai kuriems bankininkams tai pasirodė panašu į katastrofą. Kaip vadovaujantis stabilizacijos agentas, „Morgan Stanley“ buvo įpareigotas stabilizuoti „Facebook“ prekybą, jei ji pradėtų blogėti. Firmos prekybininkai tądien nupirko tarp 30 ir 40 mln. akcijų po 38 JAV dolerius, tikėdamiesi užkirsti kelią akcijų kritimui žemiau pirminės kainos.
Ši Volstrito taktika, vadinama „žaliuoju batu“, dažnai sėkmingai sulaiko akcijų kainų kritimą. Tačiau toks gynybos mechanizmas nėra sėkmingas ilgajame laikotarpyje. Ypač, turint omeny „Facebook“ siūlymo dydį. „Morgan Stanley“ galėjo operuoti tik 63 mln. akcijų. Tuo tarpu, IPO dieną prekyboje dalyvavo 571 mln. „Facebook“ akcijų, o pirmadienį – 168 mln.
„Tai lyg kovoti kare su vandens šautuvu, tai nebuvo labai efektyvu“, - sakė vienas bankininkas dalyvavęs stabilizavimo procese.
Investuotojai taip pat turėjo suvirškinti daug nerimą keliančių naujienų. Savaitę prieš „Facebook“ debiutą įmonė iš naujo paskelbė savo perspektyvas, pabrėždama, kad jai iššūkį kelia mobiliosios technologijos. Be to, gegužės 15 d. didžiausia JAV reklamos užsakovė „General Motors“ pranešė, kad atsiima 10 mln. JAV dolerių iš „Facebook“ biudžeto.
Kai kurie instituciniai investuotojai nustebo išvydę savo akcijų rezervacijų dydžius. Jie tikėjosi gauti žymiai mažiau akcijų. Žaidimo IPO akcijomis procese, investuotojai dažniausiai prašo didelių paketų, net jei tikisi gauti tik nedidelę jų dalį.
„Mes gavome daugiau akcijų nei tikėjomės, kas mus išgąsdino“, - sakė vienas investuotojas.
Bijodamas, kad rezervacijų dydis reiškia plataus investuotojų palaikymo trūkumą, vadybininkas penktadienį pardavė visas „Facebook“ akcijas.
„Jei tai tikrai būtų buvęs karštas, karštas sandoris, mes būtume gavę žymiai mažiau“, - teigė investuotojas.
„Facebook“ nuviliantis debiutas gali blogai atsiliepti kitiems IPO. Šiuo metu yra tuzinai viešų siūlymų laukiančių savo eilės. Įskaitant kelis gerai žinomus vardus, kaip „Michaels Stores“ ir „Shutterstock“. Instituciniai investuotojai, nusvilę per „Facebook“ IPO, kitą kartą gali būti griežtesni.
Vis dėlto, „Facebook“ akcijų istorija dar nesibaigė. „Amazon.com“ greitai krito po savo debiuto akcijų biržoje 1997 m. gegužę. Kelis mėnesius ji pardavinėjo akcijas žymiai pigiau už pradinę 18 JAV dolerių kainą. Metai po IPO, „Amazon“ vertė išaugo keturis kartus ir pirmadienį jos akcijos prekybą užbaigė būdamos 218,11 JAV dolerių vertės.
