Savivaldybė į Generalinę prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą kreipėsi praėjusios savaitės pradžioje.
„Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai (...) persiuntė prašymą nagrinėti pagal kompetenciją institucijoms, kurių veiklos srityje padaryti galimi pažeidimai“, – praėjusią savaitę priimtą sprendimą BNS paaiškino Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Savivaldybė teigia nustačiusi 12 objektų, kuriems per pastaruosius trejus metus išduoti komercinės ar rekreacinės paskirties statybos leidimai, tačiau patalpos šiuo metu parduodamos kaip butai. Savivaldybės atstovai teigia, kad taip statytojai išvengė daugybės reikalavimų: vaikų žaidimų ir automobilių stovėjimo aikštelių, kitos infrastruktūros įrengimo, galėjo statyti aukštesnius pastatus, nei tai būtų registravus gyvenamąją statybą. Meras taip pat žadėjo kreiptis į teismą dėl galimo nuostolių gyventojams atlyginimo.
Statybų inspekcija situacijos nekomentuoja. Atsakyme BNS tarnyba nurodė, kad šiuo metu tarnyboje „atliekamas išsamus tyrimas“, o komentarai bus teikiami tik jį baigus.
Naujasis VVTAT vadovas Julius Pagojus sako, kad tarnyba jau nuo šių metų pradžios aktyviau stebi nekilnojamojo turto rinką ir vertina ją atsižvelgdama į reklamą, ar ji atitinka tai, ką gauna klientai. Gavusi prokuratūros raštą, tarnyba imasi vertinti gyventojų sutartis su Vilniaus savivaldybės pateiktais nekilnojamojo turto vystytojais.
„Pradėjome procedūrą dėl galimos nesąžiningos veiklos, kreipėmės į eilę įmonių prašydami pateikti sutarčių sąlygas, kokias sutartis sudarinėja su vartotojais. Kai jas gausime, vertinsime, ar nėra nesąžiningos veiklos, nesąžiningų sąlygų“, – BNS teigė J.Pagojus.
Pasak jo, pastaruoju metu gyventojų skundų dėl nesąžiningų sutarčių su nekilnojamojo turto vystytojais negauta. Tarnybos tikisi, kad per kelias savaites tarnyba turės bent pirminius vertinimus, ar sutartyse yra pažeidimų. Nustačiusi juos, VVTAT, anot jos vadovo, gali prašyti sąlygas pakeisti, tačiau statytojams su tuo nesutikus, lieka tik teisminis kelias.
„Mūsų įpareigojimai pagal teisės aktus nėra privalomi, tad jei įmonė to nepadaro, mes tuomet kreipiamės į teismą reikalaudami, kad pakeistų. Kelias yra, tik jis yra ilgas“, – dėstė J.Pagojus.
