Ironiški internautų juokeliai, kad birželio mėnesį snigs tikrai mažiau, ar atvirukai su gandrų lizduose apsigyvenusiais pingvinais verčia nusišypsoti, tačiau ši šypsena dingsta nuo veido, kai imame skaičiuoti, kiek iš tiesų kainuos užsigulėjęs sniegas ir termometro stulpelis ties minusine padala.
Šildymo sezonas baigsis balandžio viduryje
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, kalbėdamas apie šildymo sezono trukmę, sakė: „Sunku spėti, kada baigsis šildymo sezonas. Paprastai po tokios ilgokai užsitęsusios žiemos būna staigus atšilimas, sniegas nutirpsta greitai. Jei šildymo sezonas kokią savaitę ir užsitęsia, apie balandžio vidurį jis turėtų baigtis.“
Kalbėdamas apie šių metų žiemą pašnekovas sakė: „Kol kas neturime tikslių duomenų, bet panašu, kad šiemet bus kokiu vienu laipsnių šaltesnis sezonas. Paprastai šildymo sezonas trunka šešis mėnesius – prasideda spalį ir baigiasi balandį.“
Užsibuvusi žiema išpūs šildymo sąskaitas
Prognozuojama, kad senos statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena daugelis šalies gyventojų, 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 1500 kWh per kovo mėnesį. Vidutinis šilumos suvartojimas 1 kv. metro ploto šildymui turėtų sudaryti apie 25 kWh.
„Užsibuvusi žiema tiesiogiai atsilieps sąskaitoms už šildymą. Kovą, kaip ir gruodį, vidutinė temperatūra sudarė –4,5°C šalčio, todėl ir mokestis už šildymą bus labai panašus“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas V. Stasiūnas.
Kovo šildymo sąskaitos aplenks vasarį
Jo teigimu, neįprasta, tačiau kovo sąskaitos bus didesnės nei vasario, kai vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie –1,8°C. Vasarį 60 kv. metrų ploto buto šildymui sovietinės statybos neapšiltintų daugiabučių gyventojai vidutiniškai suvartojo apie 1200 kWh per mėnesį.
Prieš metus kovo mėnuo pasižymėjo įprastomis oro sąlygomis – daugelyje miestų vidutinė oro temperatūra buvo apie +1,5°C. Senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose 1 kv. metrui apšildyti vidutiniškai prireikė 18 kWh šilumos, 60 kv. metrų butui – 1080 kWh.
Augs maisto kainos
„Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė, paklausta, kaip užsitęsusi žiema paveiks gyventojų finansinę situaciją, sakė: „Klimato pokyčiai gali turėti rimtų pasekmių. Kol kas sunku vertinti, kiek pagrindo turi dabartiniai žemdirbių nuogąstavimai, bet akivaizdu, kad žemės ūkio produkcijai didžiausią įtaką turi ne technologijos, bet oro sąlygos. Tai ypač aktualu gyvenant mūsų klimato zonoje. Pernai džiaugėmės rekordiniu derliumi, kuris kilstelėjo eksportą ir bendrąjį vidaus produktą (BVP), o šiandien stebime užsitęsusį pavasarį, kuris gali būti rimtas trikdis žemdirbystei.“
Analitikės teigimu, gali šoktelti ir daržovių kainos: „Produkcijos kainų augimas tik atsigaunant darbo užmokesčio augimui yra neabejotinai neigiamas veiksnys, kuris gali pakoreaguoti lūkesčius ir prognozes. Jei toks scenarijus iš tiesų pasivirtintų, realaus darbo augimo nematyti. Dar vienas užsitęsęs šildymo mėnuo – finansinė našta vartotojams ir vartojimo stabdys. Jei tuo metu aktualu, kaip susimokėti už šildymą, nėra perkamos kitos prekės ar paslaugos.“
Labiausiai nukentės mažų pajamų gavėjai
V. Klyvienė teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį veikiausiai nedžiugins ir mažmeninės prekybos rezultatai: „Taip nutiks dėl brangstančio maisto ir užsitęsusio šildymo sezono. Suprantama, šios problemos labiausiai palies mažas pajamas gaunančius žmones, kuriems kažin ar pavyks ką nors sutaupyti iš turimų pajamų, nes būtent išlaidos maistui ir šildymui sudaro didžiausią biudžeto dalį.“
Paklausta, ar negali pasikartoti prieš porą metų buvusios „grikių krizės“ scenarijus, kai šių grūdų kainos pasiekė iki 8 litų už kilogramą ir buvo akcentuojama, jog kaina taip išaugo dėl prasto derliaus, pašnekovė sakė: „Žinoma, tam tikro spaudimo vartotojams būti gali, bet daug kas priklausys ir nuo kitų prekybos tendencijų, galimybių produktus parduoti užsienio rinkose. Dabartinis nusiskundimas šaltu pavasariu ateityje gali tapti priežastimi paprašyti daugiau pinigų iš biudžeto, juo labiau kad drausti pasėlius yra gana brangu ir nepopuliaru.“ Pašnekovė neatmetė tikimybės, kad tokie pagalbos prašymai sukeltų nemenkas diskusijas, mat norint suteikti pagalbą žemdirbiams tektų sukti galvą, kuriai sričiai biudžeto finansavimą apkarpyti.
„Pavasaris vėluoja ne tik Lietuvoje, panašios tendencijos stebimos ir Europoje, tad tai neabejotinai koreaguos ir derliaus kainas“, – kalbėjo V. Klyvienė.
